Piliečių Santalka (PS) kreipėsi į prezidentą Valdą Adamkų, Seimo pirmininką Viktorą Muntianą, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Julių Sabatauską bei paragino iš esmės patobulinti prezidento darbo grupės parengtą ir Seimui pateiktą Teismų įstatymo projektą.
Piliečių Santalka, atlikusi išsamią įstatymo projekto analizę, teigia, jog toks įstatymas nesuteiks pagrindo reikalingoms esminėms permainoms Lietuvos teismuose.
„Visų pirma, abejonių kelia įstatymo projekto rengėjų pastangos sustiprinti vykdomosios valdžios įtaką teismams. Tokia įtaka neišvengiamai keltų grėsmę dar didesniam Lietuvos teismų politizavimui”,- pastebi PS atstovai.
Įstatymo projekte numatyta būsimų teisėjų „egzamino laikymo organizavimą” perduoti Teisingumo ministerijai, o pretendentų į teisėjus preliminarią atranką patikėti nebe savarankiškai komisijai, bet prezidento kanceliarijai. Tokiu būdu, anot PS atstovų, ir pretendentų į teisėjus atranka, ir teisėjų skyrimas, kaip Algirdo Brazausko prezidentavimo metais, atsidurtų vienos valdžios institucijos rankose.
Beje, atrankos kriterijai ir principai, kuriais turėtų remtis prezidento sudarysima atrankos komisija, įstatymo projekte neapibrėžiami. „Manome, kad šitoks vykdomosios valdžios įtakos teismams išplėtimas nepadės patobulinti teisminės valdžios darbo, ir siūlome tokių įsatymo projekto nuostatų atsisakyti”, – rašoma laiške.
„Antra, įstatymo projekte per mažai dėmesio skiriama teisminės valdžios veiklos viešumui užtikrinti”,- teigia Piliečių Santalka. Ji siūlo į įstatymo projektą perkelti dabar veikiančią nuostatą, kad „Teisėjų tarybos posėdžiai yra vieši”, ir kartu apibrėžti Teisėjų tarybos pareigą apie savo sprendimus teikti informaciją visuomenei – skelbti internete posėdžių protokolus.
Prezidentas ir Seimas kviečiami nustatyti aiškią procedūrą, kaip piliečiams bus suteikta galimybė iš anksto sužinoti apie skiriamus teisėjus, teismų pirmininkus ir skyrių pirmininkus, susipažinti su išsamiomis jų biografijomis, kokia tvarka negatyvios informacijos apie kandidatus turintys gyventojai galėtų ją perduoti teisėjus skiriančiai institucijai.
„Siekiant teismų darbo skaidrumo reikalinga įteisinti būtinybę privalomai fiksuoti teismo posėdį ne tik stenograma, bet ir garso įrašu, skelbti visų teismų sprendimus internete, taip pat įstatymu būtina apibrėžti bylų teisėjams paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles”,- siūlo PS nariai.
Pasak jų, nėra pakankamai aiškūs argumentai, kodėl įstatymo projekte atsisakoma šiuo metu galiojančios nuostatos pirmą kartą skirti asmenį į apylinkės teismo teisėjo pareigas penkeriems metams – taip siekiant įvertinti, ar jis tinka dirbti teisėju. Projekte skelbiama, kad iš karto „asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus”. Kyla abejonių, ar tokia tvarka išties pagerins teismų darbą.
„Įstatymo projektas akivaizdžiai proteguoja vieną – Vilniaus universiteto – teisės mokyklą”,- pastebi Piliečių Santalka. Mat projekte be aiškių argumentų keičiami išsilavinimo reikalavimai pretendentui į teisėjus: šiuo metu veikianti nuostata, kad teisėju gali būti skiriamas pilietis, „turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą”, papildoma nurodant, jog šis išsilavinimas privalo būti „atitinkantis pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus”.
Toks papildymas gali užkirsti kelią Vakaruose tiesinį išsilavinimą įgijusiems Lietuvos piliečiams tapti teisėjais savoje valstybėje. Pavyzdžiui, teisės bakalauro neturintis, bet teisės magistrą ir teisės doktoratą įgijęs asmuo Lietuvoje negalėtų būti paskirtas teisėju.
„Šie ir kiti visuomenei kylantys klausimai liudija, kad įstatymo projektas turi rimtų trūkumų”,- tvirtina Piliečių Santalka ir siūlo prezidento Seimui pateiktą Teismų įstatymo projektą išsamiai aptarti su visuomene ir iš esmės patobulinti.
„Manome, kad tik tokiu atveju šis svarbus teisės aktas pateisins visuomenės ir aukščiausių valstybės pareigūnų išsakytus lūkesčius padėti pagrindus tobulesniam teismų darbui”,- sakoma PS tarybos narių Jono Algirdo Kronkaičio ir Romo Sakadolskio pasirašytame laiške prezidentui, parlamento vadovui bei Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirminikui.