Gyvūnų vegetarizmui – prieštaringi vertinimai

Prisiekę gyvūnų mylėtojai savo augintiniams negaili pačių skaniausių ir brangiausių gardėsių.

Ką berti į keturkojų dubenėlius: reklamuojamą šunų maistą, šeimos pietų likučius, o gal pakaktų vegetariško ėdalo?

Naudos daugiau

Ar gali šunys ir katės gyventi visavertį gyvenimą, ėsdami tik vegetarišką ėdesį?

Gyvūnų augintojai turėtų suprasti, kad neetiška gyvūnus šerti tuo, kas prieštarauja jų prigimčiai.

Nuosprendis ištraukti gyvulinės kilmės produktus iš šuns ar katės dubenėlio vien tam, kad tai atitiktų kažkieno mąstymą, gali prastai atsiliepti augintinio sveikatai.

Nesąžininga versti savo gyvūną gyventi pagal žmogaus valgymo įpročius.

Veterinarijos gydytojas Kazimieras Paltarokas tikino, kad vegetariška gyvūnų mityba teikia daugiau žalos nei naudos.

Gyvūnams, kaip ir žmonėms, reikia daug energijos, o misdamas vien vegetarišku maistu, jis gali pernelyg nusilpti.

Net ir maitinamas visaverčiu maistu, kartais augintinis turėtų gauti mineralų, papildų, vitaminų.

Dar vienas ne mažiau svarbus dalykas ─ šuns amžius. Pagal amžiaus grupes gyvūnams reikalinga individuali mityba.

Senam augintiniui pakanka mažiau baltymų, daugiau angliavandenių.

Jei jų kiekis nepakankamas, silpnėja sekretinių liaukų veikla, endokrininė sistema.

Augančio šuniuko maisto racioną turėtų sudaryti ėdalas, kuriame yra daugiau baltymų ir riebalų.

Yra ir kiek liūdnesnė vegetariško maisto pasekmė.

Pastebėta, kad vegetariškai šeriami šunys lengviau pažeidžiami šlapimo takų infekcijų.

Jei vegetarišku maistu šeriamo šuns racionas nepapildomas amino rūgštimis, taurinu, didėja širdies ligų pavojus.

Pagerėja charakteris

Knygos „Vegetaran dogs” autoriai Verona Bau ir Džonatanas Dunas sako, jog nėra jokios moksliškai pagrįstos priežasties, kodėl šuo neturėtų gyventi visaverčio, sveiko gyvenimo, neėsdamas mėsos.

Autoriai įsitikinę, kad vegetariškas pašaras šunims gali sumažinti riziką susirgti vėžiu, infarktu, insultu bei kitomis ligomis. Be to, maitinantis vegetariškai pagerėja netgi šuns charakteris.

V.Bau ir Dž.Dunas kaip pavyzdį pateikia savo šunis, vegetariškai šeriamus jau dešimtus metus.

Jiems neduodama nei pieno produktų, nei kiaušinių.

Keturkojų augintojai mano, kad svarbu ne tai, iš kokių produktų sudarytas šuns maistas, o tai, ar jame yra pakankami kiekiai ir proporcijos įvairių maistinių medžiagų.

Šunims reikia tam tikrų maistinių medžiagų, o ne tam tikrų produktų.

Atlikti tyrimai parodė, kad nėra skirtumo tarp to, kaip virškinami augalinės ir gyvulinės kilmės baltymai.

Šunims, kaip ir žmonėms, reikia baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų, tik baltymų reikia daugiau.

Nepaisant to, vegetariškas maistas gali visiškai patenkinti šunų mitybos poreikius.

Ėsdavo grūdus ir žolę

Kiti vegetarizmo šalininkai nėra tokie kategoriški.

Jų teigimu, šerti šunis vegetarišku maistu galima tik tol, kol tai nekenkia jų sveikatai.

Jie tvirtina, kad iš prigimties šunys nėra visiški mėsėdžiai, kaip įprasta manyti, o greičiausiai visaėdžiai, kaip ir žmonės.

Pavyzdžiui, vilkų gaujoje, kai nužudomas grobis, lyderis, kuris pirmasis renkasi skaniausią kąsnelį, prakanda aukos pilvą ir ėda šiek tiek apvirškintus grūdus bei žoles.

Pagrindinę vilkų raciono dalį sudaro mėsa, tačiau tvirtinama, kad neverta prisirišti prie natūralaus gyvūnų maitinimosi pavyzdžio – juk ėdale, kuriuo šeriami naminiai gyvūnai, taip pat daug produktų, kurių jie normaliomis sąlygomis neėstų.

Pavyzdžiui, vargu ar šuo sumedžiotų arklį ar susižvejotų lašišą, o katytė tikrai nemedžiotų avies ir nenertų į jūros gelmes gaudyti tuno.

Nederėtų pamiršti ir elementarių gyvūnų mitybos principų: nešerti jų kepta, rūkyta, riebia mėsa, saldumynais, kvietine koše, kepenimis.

O prieš pradedant maitinti keturkojus vegetarišku maistu, reikėtų pagalvoti, ar dėl žmogaus pasirinkto gyvenimo būdo verta kankinti gyvūnus.