Anot naujo tyrimo, moterys, pagimdžiusios sūnų ir vėliau patyrusios keletą persileidimų, turi menkesnes galimybes pagimdyti antrą kūdikį.
Ištyrę daugiau nei 300 moterų, vėliau patyrusių kelis persileidimus, mokslininkai aptiko, kad tos, kurios jau turėjo dukrą, beveik tris kartus dažniau sėkmingai pagimdė dar vieną vaiką.
Jie mano, kad vyrų imuninės sistemos ląstelės – gimus sūnui, moters organizme jos gali išlikti ilgiau nei 20 metų – sugeba sukelti reakciją, kuri apsunkina antrojo vaiko gimimą.
Maždaug 1 proc. pastojusių moterų patiria nuo trijų iki keturių persileidimų.
Trečdalis jų, arba viena iš 300 moterų, kenčia nuo pasikartojančių antrinių persileidimų – po sėkmingo seka trys ir daugiau nutrūkusių nėštumų.
Gydytoja Henrieta Svarė Nilsen ir jos kolegos iš Kopenhagos universitetinės ligoninės kasmetinėje Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos problemų bendrijos konferencijoje Prahoje pristatė savo darbo rezultatus.
H. S. Nilsen nuomone, vyriško embriono ląstelės, pro placentą prasiskverbiančios į motinos organizmą, padidina tikimybę, kad jos imuninė sistema kitus nėštumus atmes.
„Gerai žinoma, kad kai moteris nešioja berniuką, jos imuninei sistemai jis gali pasirodyti svetimkūnis, embriono imuninės sistemos ląstelių motinos organizme galima aptikti po gimdymo praėjus 22 metams”.
„Manome, jog esama imuninės vyriškos Y chromosomos genomų atmetimo reakcijos”.
H. S. Nilsen pridūrė, kad rizikos grupei priklausančių moterų imuninė reakcija į baltymą, esantį vyriškų ląstelių paviršiuje, tokia didelė, jog vėliau kyla rizika atmesti net ir mergaitės embrioną.
H. S. Nilsen su kolegomis ištyrė 305 moteris, kurios 1986-2005 metais gydėsi nuo pasikartojančių antrinių persileidimų.
Ji pabrėžė, kad daugumos moterų organizmas gali susidoroti su vyrišku embrionu, todėl tik nedaugelis jų (galbūt su pakenkta imunine sistema) patiria riziką neišnešioti antro kūdikio.