Tai, kad nelegalaus darbo faktai labai sunkiai įrodomi, darbdaviams naudinga visais požiūriais.
Nesulaukusi, kol darbą suteikusi bendrovė sutvarkys oficialaus įdarbinimo dokumentus, moteris paliko darbą. Tačiau už septynias atidirbtas dienas ji negavo nė cento.
Norėjo prižiūrėti gėles
Prieš metus atvažiavusi gyventi į Klaipėdą 46-erių Veronika Gečienė pasakojo ieškojusi darbo, panašaus į tuos, kuriuos jai yra tekę dirbti kaime.
Ji nebijo prižiūrėti gėlynus, karpyti gyvatvores, grėbti žolę. Todėl moteris pasiprašė priimama į bendrovę „Klaipėdos želdiniai”.
Birželio 20 dieną ji sulaukė kvietimo ateiti dirbti. Pirmąją darbo dieną V.Gečienė atnešė pasą, socialinio draudimo pažymėjimą ir sanitarinę knygelę.
Vienas bendrovės vadovų, kurį visi vadino tiesiog Gediminu, klausė, kiek Veronika ketinanti dirbti. Moteris norėjo likti ilgam.
Dokumentus paėmusi vadybininkė neslėpė, kad darbas bus sunkus. Pradžioje žadėjo mokėti minimalią algą, o vėliau už gerą darbą pakelti atlyginimą iki 900 litų.
Dirbdavo 10 valandų
Drauge su keliomis kitomis moterimis prieš Jonines V.Gečienė grėbė nušienautą Jono kalnelio žolę, sodino gėles Lietuvininkų aikštėje ir prie „Topo centro”, rinko nugenėtas gyvatvores ties Dubysos gatve.
Darbo diena trukdavusi 10 valandų. Kiekvieną dieną moteris užsirašydavo, kokius darbus dirbo.
Pakalbėjusi su brigados moterimis V.Gečienė sužinojo, kad iš šios bendrovės nemažai ką tik pradėjusių dirbti žmonių pabėga.
Moterys svarstė, ar tik nebus čia gudravimo – ką tik pradėjusiems dirbti esą duodami sunkesni darbai, kad jei po kelių dienų šie susiruoštų sprukti, nereikėtų mokėti už darbą.
V.Gečienė pasakojo norėjusi legalaus darbo, kad galėtų gauti paskolą arba pirkti daiktus išperkamąja nuoma.
Tačiau nesulaukusi oficialaus įdarbinimo moteris nusprendė pasiieškoti kito darbo.
Atsisakė sumokėti
V.Gečienė tvirtino, kad liepos 3 dieną ji nuėjo pas bendrovės kadrų inspektorę ir paprašė ją grąžinti dokumentus. Tądien jai sutvarkyti reikalų nepavyko.
Ir direktorius, ir Gediminu vadintas jo pavaldinys, inspektorės teigimu, atostogavo.
Moteriai buvo liepta ateiti liepos 10 dieną 16 valandą. Tačiau tądien jos laukė pokalbis dėl naujo darbo ir moteris į „Klaipėdos želdinius” atėjo kitą dieną.
Tądien V.Gečienė tikėjosi gauti atlyginimą už dirbtas septynias dienas. Tačiau bendrovės darbuotoja pareiškė jos nepažįstanti ir atsisakė jai sumokėti.
„Ji man pareiškė, kad man nieko nepriklauso”, – nustebusi ir pasipiktinusi pasakojo V.Gečienė.
Supykusi dėl tokios neteisybės moteris kitą dieną nuėjo į prokuratūrą. Čia jos išklausė ir patarė parašyti pareiškimą.
V.Gečienė jau dirba kitoje įmonėje. Vakar po darbo ji ketino pasekti prokuroro patarimu bei apskųsti „Klaipėdos želdinius” dar ir Darbo inspekcijai.
Skundų nesulaukė
Bendrovės „Klaipėdos želdiniai” direktorius Arūnas Radzevičius tikino, kad V.Gečienė kažko nesuprato. Kilusius nesklandumus jai reikėję spręsti su juo.
Panašių skundų dėl nelegalaus įdarbinimo jo vadovaujamoje bendrovėje esą anksčiau nepasitaikę. V.Gečienės įdarbinimo reikalai „tebebuvę eigoje”, juos tvarkęs bendrovės teisininkas.
„Mūsų bendrovėje net su studentais, kurie dažnai nepakelia sunkaus darbo, sudaromos preliminarios sutartys, – dėstė A.Radzevičius. – Mes labai vertiname darbščius žmones. Man minėjo, kad V.Gečienė tokia ir buvo. Tad apmaudu, kad ši moteris išėjo. Manau, galėjome su ja aptarti visus reikalus ir be prokuratūros įsikišimo juos išspręsti. Mano žiniomis, ji išėjo todėl, kad nesusiklostė santykiai su brigados moterimis”.
Sutartis – būtina
Darbo inspekcijos viršininko pavaduotoja Virginija Leškauskienė sakė, kad maždaug dešimtadalis visų šią įstaigą pasiekiančių skundų yra pranešimai apie nelegalų įdarbinimą.
Kad įmonėje žmonės dirba nelegaliai, įrodyti labai sunku. Tokį faktą inspektoriai turi užfiksuoti darbo vietoje.
Tačiau dažniausiai žmonės skundžiasi tada, kai jau būna išėję iš tokios darbovietės.
Kitas būdas įrodyti savo teisumą – rasti liudininkų, kurie galėtų patvirtinti, kad žmogus dirbo įstaigoje.
V.Gečienės atveju darbdavys neneigia, kad ši moteris dirbo, tačiau aiškina, kad ji nesupratusi, jog dirbo teisėtai.
Įstatymas sako, įmonių vadovai darbo santykius su darbuotojais turi įteisinti sudarydami rašytines darbo sutartis.
Darbuotojas negali dirbti nė dienos, nepasirašęs darbo sutarties. Pirma pasirašoma sutartis, ir tik kitą dieną jis gali pradėti dirbti.