Metinį tyrimą dėl ŽIV nešiotojų Alytaus pataisos namuose apibendrinę specialistai konstatavo, kad padėtis valdoma. Tačiau įstaigos administracijai nerimą kelia medikų stygius.
Alytus neatsitiktinai pasirinktas siekiant apibendrinti metinį tyrimą dėl ŽIV nešiotojų. „Po 2002-ųjų ŽIV protrūkio pataisos namuose, kai buvo nustatyti 299 nuteistieji, gyvenantys su ŽIV infekcija, ši įstaiga tapo žiauria mokykla, įrodžiusia, kad mirtiną infekciją galima valdyti”, – teigė Laisvės atėmimo vietų ligoninės ŽIV-AIDS kontrolės kabineto vedėja Julija Rakickienė.
Infekcija kontroliuojama
Šiuo metu Alytaus pataisos namuose kali 1200 ne kartą teistų vyrų. Iš jų 183 nuteistiesiems diagnozuotas ŽIV virusas. Specialistų teigimu, tai, jog šiais metais čia užregistruotas vienas vidinės infekcijos atvejis, rodo, kad ta infekcija yra kontroliuojama. Pernai ŽIV virusas buvo diagnozuotas dviem nuteistiesiems.
„Mūsų situacija Europoje pagal ŽIV išplitimą laisvės atėmimo vietose nėra pati blogiausia”, – teigė Kalėjimų departamento Sveikatos tarnybos viršininkas Vladas Kasperiūnas. Iš 15 šalyje esančių laisvės atėmimo vietų devyniose kali 250 žmonių, gyvenančių su ŽIV infekcija. Iš viso Lietuvoje užregistruoti 1126 tokie asmenys.
Tikrinasi savanoriškai
Praėjusį mėnesį mirė vienas Alytuje kalėjęs maždaug 30 metų vyriškis, kuriam buvo diagnozuota AIDS. Anot Rakickienės, šio žmogaus atvejis turėtų būti pavyzdys, kad gydymo sėkmę lemia pasirinkimas – arba darau tai, ką noriu, arba laikausi gydytojų nurodymų. Šiuo metu dviem nuteistiesiems Lietuvoje yra skirti antivirusiniai vaistai, dar 15-ai jų šių vaistų gali prireikti ateityje.
Pasak Alytaus pataisos namų direktoriaus Kęstučio Jasmonto, jo vadovaujamoje įstaigoje iš daugiau kaip tūkstančio nuteistųjų savanoriškai duoti kraujo mėginius tyrimui atsisakė tik 10 vyrų. Lietuvos vidurkis savanoriškai besitikrinančiųjų laisvės atėmimo vietose 85 proc., tardymo izoliatoriuose – beveik šimtaprocentinis. Jasmontas džiaugiasi, kad jau praėjo tie laikai, kai administracija gaudavo šūsnis prašymų savo artimuosius perkelti į kitas įkalinimo vietas iš Alytaus.
Anot Rakickienės, pastebėta, kad bausmę atlikusieji Alytuje laisvėje beveik nebeužsikrečia ŽIV. To nebūtų galima pasakyti apie kitas įkalinimo vietas.
Nors laikomasi griežto konfidencialumo dėl ŽIV, patys nuteistieji pasisako esantys viruso nešiotojai. Dėl to jie nepatiria jokios diskriminacijos, gyvena visuose lokaliniuos sektoriuose, nes visi
gerai supažindinti, kaip perduodamas ŽIV virusas. Sunkumų iškyla, kai nuteistasis grįžta į laisvę. Pažymos, kad jis nėra asmuo, gyvenantis su ŽIV infekcija, reikalauja ir nakvynės namai, ir darbdaviai.
Dirba idealistai
Alytaus pataisos namų administraciją ypač jaudina medikų trūkumo problema. „Niekas nenori čia eiti dirbti, nes atlyginimai mažesni negu laisvėje dirbančių medikų, o darbo sąlygos daug sudėtingesnės”, – teigė Jasmontas. Beje, medikai, skirtingai nei pataisos namuose dirbantys pareigūnai, nėra apdrausti nei nuo nelaimingų atsitikimų, nei nuo pacientų užpuolimų. „Čia dirbti ateina tik idealistai”, – tvirtino gydytojas Albertas Jankauskas, kurį patį neseniai užpuolė kalinys.