Pasisamdę licencijos neturintį gidą užsienio turistai apie mūsų šalį sužino neįtikimų dalykų
Trakų pilis priklauso balerinai Majai Pliseckajai, Vilniuje gyvena garsusis ginklų konstruktorius Michailas Kalašnikovas, tad turguje galima lengvai įsigyti jo sukurtų automatų AK-47, nedarbas Lietuvoje siekia 15 procentų.
Tokių ir panašių pasakų kartais išgirsta į Lietuvą atvykę užsienio turistai. Jas jiems porina nelegaliai mūsų šalyje ekskursijoms vadovaujantys gidai.
Birželio pabaigoje gidų ir policijos pareigūnų vykdytos reidų akcijos metu nustatyta, kad apie 25 proc. ekskursijų Vilniuje vedamos nelegaliai. Lietuvos gidų sąjungos pirmininkė Danutė Bernatovič, turinti daugiau nei 20 metų darbo stažą, LŽ tikino tokio „nelegalų” antplūdžio dar neregėjusi. „Prieš metus dvejus vykdytuose reiduose pagaudavome vos vieną kitą, tad 25 proc. man atrodo tikrai didelis skaičius. Manau, tai susiję su didėjančiu turistų srautu Vilniuje”, – svarstė Gidų sąjungos vadovė.
Pateikia net dezinformacijos
Lietuvos turizmo departamentas yra išdavęs apie 1500 gido licencijų. Dauguma gidų – lietuviai, tačiau pažymėjimą gali gauti ir Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Bet tokių yra vos keli, tarp jų – viena estė bei įžymusis japonas Fumito Tomoi.
Tačiau Vilniuje daugėja žmonių, nesivarginančių lankyti specialių gidų kursų, baigti aukštųjų mokyklų ir gauti pažymėjimą. Vis dažniau sostinėje pagaunami nelegaliai ekskursijas vedantys gidai.
Tarp „nelegalų” ir profesionalų darbo kokybės – didelis skirtumas. „Negali tiesiog žmogus iš gatvės tinkamai pasakoti apie architektūros ar istorijos vingrybes”, – įsitikinusi Vilniuje gidų kursus organizuojančios firmos „Kiveda” direktorė, Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja Irena Sinickienė.
Anot Lietuvos gidų sąjungos pirmininkės Bernatovič, tokie vedliai dažniausiai informaciją traukia iš interneto, užsienyje leistų ar pasenusių leidinių. Prisiskaitę dezinformacijos jie turistams aiškina, esą nedarbas Lietuvoje siekia 15 proc., o Katedros aikšte zuja tik senutės ir riedutininkai.
Kartais „nelegalai” pažeria tikrų perliukų. Vienas gidas Trakuose turistams pasakojo, kad Trakų pilį Vyriausybė esą atidavusi garsiajai balerinai Majai Pliseckajai. Kitas tvirtino, kad Vilniuje gyvena garsusis ginklų konstruktorius Michailas Kalašnikovas, o turguose galima lengvai įsigyti jo sukurtų automatų AK-47.
Dažniausiai nelegalūs gidai būna tiesiog ekskursantų pažįstami, prieš kelionę pasiskaitę apie Lietuvą. Dažniausiai girdimi pasiaiškinimai: „Nežinojau”, „O kas čia tokio?”
Beje, draugams vedama ekskursija – ne nusikaltimas. Kad taptum nusikaltėliu, reikia už šį darbą imti pinigus. „Juk jei pavežiojai draugus po miestą, nuo to netapai nelegaliu taksistu, ar ne?” – palygino Bernatovič.
Sankcijų netaiko
Gausiausiai turistų lankomuose Europos miestuose (Milane, Prahoje, Vienoje, Paryžiuje) sankcijos nelegaliems gidams ypač griežtos.
Tokių ir panašių nusikaltimų prevencijai kai kuriose šalyse net įkurta speciali institucija – Turizmo policija. Kartą pagautas vedlys, neturintis pažymėjimo, gali gauti baudą iki 1000 eurų (3450 litų), o už pakartotinį prasižengimą – net tapti persona non grata (būti išsiųstas iš valstybės be teisės sugrįžti).
Sinickienė pasakojo pati kartą vos neatsidūrusi tokioje nepavydėtinoje situacijoje. „Mane pačią nutvėrė bevedančią ekskursiją Milane. Norėjau papasakoti keleiviams apie miestą, ir prisistatė Italijos karabinieriai – turizmo policija, – prisiminė moteris. – Pavyko šiaip ne taip išsisukti parodžius kelionių vadovo pažymėjimą, bet nuo tada samdome gidus vietoje, nes sankcijos populiariausiuose miestuose – milžiniškos”.
Lietuvoje iki tokių bausmių dar toli. Nelegalius gidus Vilniuje bandoma pažaboti reguliariai rengiant reidus. Anot šiuos reidus organizuojančio Vilniaus turizmo informacijos centro direktorės pavaduotojos Jurgitos Stasaitytės, reidai gana efektyvūs. „Po tokių akcijų neretas „nelegalas” užsirašo į kursus, o į mus kreipiasi daugiau žmonių, ieškančių legalaus gido”, – tvirtino ji.
Kol kas Lietuvos teisės aktai sankcijų nelegaliems gidams nenumato. Tokie žmonės tik įspėjami ir įtraukiami į policijos įskaitą. Reidus planuojama vykdyti ir toliau, be to, rengiama įstatymo pataisa, numatanti baudas.
Bernatovič tikisi šio pakeitimo sulaukti jau šiais arba kitais metais. „2009-aisiais, Vilniui tapus Europos kultūros sostine, laukiama dar didesnio turistų antplūdžio, tad telieka tikėtis, kad iki tol turėsime geresnių priemonių pažaboti šiam reiškiniui”, – LŽ sakė Lietuvos gidų sąjungos vadovė.
Reikia išlaikyti egzaminus
Pagal Lietuvos įstatymus būti gidu gali tik žmogus, turintis tokią kvalifikaciją ir atitinkantis oficialius reikalavimus.
Kiekvienam, norinčiam tapti gidu, reikia išklausyti 4-5 mėnesius trunkančius gidų kursus ir išlaikyti teorinius bei praktinius egzaminus. Tai kainuoja apie 600-800 litų, o mokoma Lietuvos dailės istorijos, architektūros, geografijos, Lietuvos istorijos, kalbos kultūros ir retorikos, psichologijos ir pirmosios medicinos pagalbos. Be to, Valstybinio turizmo departamento išduodamą pažymėjimą ir teisę verstis šiuo darbu gauti gali tik žmogus, baigęs aukštąjį mokslą.
„Kivedos” direktorė Sinickienė teigė jaučianti vis didėjantį susidomėjimą gido profesija. Ekskursijas vesti nori įvairių profesijų žmonės – nuo žurnalistų ir menotyrininkų iki matematikų. Norinčiųjų skaičius didesnis nei „Kivedos” galimybės, tad Sinickienė kandidatams skiria savotišką „stojamąjį egzaminą” – laisvą pokalbį. „Svarbu ne tik žinios, – teigė kelionių organizatorė. – Kartais tiesiog matai, kad nėra žmogaus akyse ugnelės, kad ir koks komunikabilus jis atrodytų. O kitas, žiūrėk, atrodo net flegmatiškas, bet baigęs surenka dideles turistų grupes”.
Mokymo programa būsimiems gidams itin intensyvi, nes per trumpą laiką reikia išmokyti daugybės dalykų. Sinickienė ypač naudingu laiko praktinį mokymą: „Jie ir bažnyčias piešia, ir patys į ekskursijas eina…” Baigę kursus, egzaminus išlaiko apie 90 proc. įstojusiųjų.