Genetikai priartėjo prie augalo, galinčio formuoti savo trąšų gaminimo „fabrikus”, sukūrimo. Jei viskas sėkmingai susiklostys, naujoji technologija leis apsieiti be azotinių trąšų naudojimo auginant grūdines kultūras, pvz. kviečius.
Taip vadinamos gumbelinės azotą fiksuojančios bakterijos, formuojančios gumbelius ant ankštinių augalų šaknų, pvz. žirnių, gyvavimo eigoje verčia atmosferos azotą į amoniaką, kuris yra puiki trąša.
Dabar mokslininkai sukūrė ankštinius augalus, kurie sudaro gumbelius ir be bakterijų – tai pirmas žingsnis naujų grūdinių kultūrų sukūrimo link.
Tyrinėtojai nori „išmokyti” kviečius ir kitas grūdines kultūras suformuoti tokius gumbelius. Jie tikisi, jog šiose tuščiose „gyvenamosiose patalpose” būtinai įsikurs dirvožemio bakterijos, kurios dirbs augalo naudai.
Ne paslaptis, jog laukų tręšimas nenaudingas nei ekonomiškai, nei ekologiškai. Gil Oldroid (Džono Ineso centras Norviče, D.Britanija) mano, jog naujausiųjų technologijų naudojimas leis ne tik sumažinti sąnaudas, bet ir padės išspręsti daug ekologinių problemų.
Bakterijos, įsisavinančios azotą, leis atsisakyti brangiai kainuojančių trąšų, kurios žymiai padidina būsimo derliaus savikainą. Šiandien dauguma fermerių priversti kasmet kaitalioti ankštines kultūras su grūdinėmis, taip siekdami praturtinti dirvą azoto turinčiais organiniais junginiais.
Mokslininkai baiminasi, jog tokie tyrinėjimai gali sulaukti trąšų gamintojų pasipriešinimo. Todėl naujų rūšių įdiegimui reikės dar ne vienų metų.