Klaipėdos regiono Baltijos jūros priekrantės žvejai skundžiasi, kad jų darbą varžo Vidaus vandenų transporto kodeksas ir kiti esą nelogiški bei šiuolaikinių standartų neatitinkantys apribojimai.
Lietuvos žvejai negali patekti į žuvingiausius vandenis, nes jiems draudžiama nuplaukti nuo kranto daugiau kaip 12 jūrmylių. Negana to, nors jie galėtų ir norėtų plaukti 12 jūrmylių atstumu kitų valstybių teritoriniuose vandenyse, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos (VVVLI) išduotų dokumentų nepripažįsta kaimyninių šalių pareigūnai.
Nepasiekia žuvingų vietų
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Palangos filialo direktorius Viktoras Butavičius pasakojo, kad priekrantės žvejyba Lietuvoje prasidėjo maždaug XIX amžiaus pabaigoje. Iš pradžių buvo plaukiojama 7-9 metrų ilgio buriniais laiveliais.
1926 m. Lietuvą sukrėtė skaudi nelaimė – audros metu žuvo 120 žvejų. Po šio įvykio tuometinis prezidentas Antanas Smetona suteikė priekrantės žvejams beprocentę paskolą naujiems motoriniams laivams įsigyti. Nuo tada, pasak V. Butavičiaus, ir prasidėjo tikroji prekinė žvejyba.
V. Butavičius tvirtina, kad nuo seno Lietuvoje žuvys buvo gaudomos keturiose jūros vietose: Sarkavoje, Gambijoje, Pirmoje ir Antroje kalvose. Ten yra didžiausi žuvų ištekliai.
Pagal Tarptautinę teritorinės jūros ir gretutinių zonų konvenciją, 95 proc. valstybių turi 12 jūrmylių teritorinių vandenų zonas, Lietuva taip pat.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksą, reglamentuojantį ir priekrantės žvejybos ribas, žvejai gali žuvis gaudyti tik teritoriniuose vandenyse, t. y. 12 jūrmylių atstumu nuo kranto. Tačiau tik viena iš minėtų žuvingų vietų patenka į šią zoną. Tiksliau, tik dalis Gambijos, nes kita pusė priklauso Latvijai.
Valtis prilygina botams
Lietuvoje laivybos priežiūrą vykdo dvi institucijos – Lietuvos saugios laivybos administracija bei minėtoji VVVLI. Pirmoji rūpinasi saugia jūrine laivyba tarptautiniu lygiu bei įstatymų ir tarptautinės jūrų teisės aktų įgyvendinimu.
VVVLI apsiriboja kontrole vidaus vandenyse – upėse, ežeruose bei Lietuvos teritorinėje jūroje. Šiai institucijai yra priskirtos ir priekrantės žvejybos zonos. Užtat pagal Vidaus vandenų transporto kodeksą priekrantės žvejų diplomuose nurodyta 12 jūrmylių riba ir toliau į jūrą jie plaukti negali.
Toji 12 jūrmylių riba suvienodina ir valtis, ir žvejybos botus, nekreipiant dėmesio į gamintojų rekomendacijas. V. Butavičiaus teigimu, Europos Sąjungoje (ES) laivai skirstomi pagal dydį ir tuo vadovaujantis jiems nustatomos plaukiojimo zonos.
Pasieniečiai nekreips dėmesio
VVVLI viršininko pavaduotojas saugiai laivybai užtikrinti Klaipėdos regione Jonas Lukša „Vakarų ekspresui” sakė, kad greitai šios problemos nebeliks. Artimiausiu metu jis ketina organizuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos, VVVLI ir žvejų atstovų susitikimą. Pasak pavaduotojo, bus bandoma susitarti, kad pasieniečiai nedraustų priekrantės žvejams plaukti toliau nei 12 jūrmylių.
Beje, toje pačioje VVVLI registruoti pramoginiai laivai pagal Lietuvos įstatymus gali plaukti į jūrą tiek, kiek nori.
VVVLI viršininko pavaduotojo Domijano Popovo teigimu, tokia problema iškilo todėl, kad buvo atspausdinti brangiai kainavę blankai su specialiomis apsaugos priemonėmis, kurių bent jau kol kas keisti neketinama. Išliks ir įrašai senuose blankuose, kad laivai negali plaukti daugiau kaip 12 jūrmylių, tačiau sienos apsaugos pareigūnai į juos nekreips dėmesio.
ES šį klausimą sprendžia paprasčiau. Plaukiojimo rajonai skirstomi į keturis lygius pagal vėjo galingumą ir bangų aukštį. O Jungtinių Tautų Tarptautinėje žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijoje vandenys suskirstyti į rajonus pagal atstumus.
Nepripažįstama užsienyje
Žvejai susiduria ir su VVVLI išduotų dokumentų pripažinimo tarptautinėje arenoje problema. Jie sako, kad VVVLI nepripažįstama kaip įgaliotoji klasifikacinė laivų registravimo agentūra. Todėl Lietuvos priekrantės žvejai registruodami savo laivus joje tampa savotiškais šios institucijos įkaitais.
Lietuvos saugios laivybos administracija mažesnių nei 24 m ilgio botų apskritai neregistruoja, be to, laivų registravimas bei kitos paslaugos šioje institucijoje gerokai brangesnės.
Tad priekrantės žvejams belieka VVVLI, kuri žvejybos laivus, priešingai nei pramoginius, įregistruoja tik kaip galinčius plaukioti vidaus vandenyse. Beje, toje pačioje institucijoje išduoti pramoginių laivų diplomai, pasak žvejų, užsienyje pripažįstami.