Į karvių bandas jau žvalgosi giltinė

Sinoptikų prognozės apie netrukus kiek atvėsiančius orus Panevėžio krašto ūkininkų nebeguodžia. Net jei ir palytų, daugelio galvijų tai nebeišgelbėtų – jų laukia mėsininko peilis.

Saulės išdeginti javų laukai ir pievos varo į neviltį ne tik augalininkyste užsiimančius, bet ir pieno ūkius turinčius žemdirbius.

Šimtais tūkstančių litų nuostolius jau skaičiuojantys žmonės „Panevėžio rytui“ sakė nebeturintys jėgų net nervintis.

Situacija ypač kritiška Kupiškio, Rokiškio rajonuose.

Iki šiol kaip pasiturintys ir perspektyvūs pieno tiekėjai garsėję Kupiškio rajono ūkininkai Genė Žilinskienė ir Tautvilis Indilas prisipažino galvojantys, kad bandas reikės likviduoti, nes nebėra kur ganyti ir kuo šerti gyvulių.

Panevėžio rajono ūkininkai tokias mintis dar veja šalin. Nors žolės nebėra ir čia, žmonės galvijus nuo bado bando gelbėti pjaudami javus. Iš žiemkenčių jie ruošia ir pašarus žiemai.

Pašarų atsargos baigiasi

Naivių kaime ūkininkaujanti G.Žilinskienė „Panevėžio rytui“ sakė, kad 92 galvijai iš jos turimos 131 gyvulių bandos iki šiol taip ir nebuvo išginti į laukus.

Tvarte nuo kaitros slepiamos melžiamos karvės šeriamos nuo žiemos likusiomis pašarų atsargomis. Po poros savaičių šios atsargos baigsis.

Pasak G.Žilinskienės, ji neįsivaizduojanti, kuo tuomet reikės šerti gyvulius, nes iš pirmosios šiųmetės žolės teturi žiemai paruoštus 50 ritinių.

Daugiau ūkininkė G.Žilinskienės tikėjosi prišienauti nupjautai žolei ataugus. Tačiau dėl kaitros atolo nebuvo: nupjautos pievos dabar panašios į apsvilusias plynes.

Iškilo bankroto grėsmė

Saulė išdegino visus 98 hektarus natūraliu ir specialiu maistingu mišiniu apsėtų G.Žilinskienės pievų.

Anot moters, įdirbti ir apsėti vieną hektarą mišinio kainuoja apie 2 tūkstančius litų.

Ūkininkė sakė nuostolių kol kas neskaičiavusi, tačiau jau dabar galvojanti apie įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimų agentūrai ir paimtas paskolas.

Iš paskutiniųjų nuo realiai gresiančio bankroto išsisukti bandanti G.Žilinskienė vis ieško šienauti tinkamų dar neišdegusių plotų.

„Žolę pjauname užpelkėjusiose pakampėse bei pamiškėse, kur stirkso ir pernykščiai stagarai. Apie ruošiamų pašarų kokybę nebegalvojame“, – sakė G.Žilinskienė.

Ūkininkė prisipažino jau svarstanti ir apie sutartį su mėsine, kuriai gali tekti parduoti bandą.

Apatiški gyvuliai sunkiai bepastovi

Dar tragiškesnė padėtis susidariusi smėlingoje Šimonių seniūnijoje ūkininkaujančio T.Indilo pieno ūkyje.

Įkaitusiuose smėlynuose gyvenantis ūkininkas sakė, kad šiomis dienomis basas per dirvą eiti negali – svyla padų oda. „Smėlis toks karštas, kad laisvai galima išsikepti kiaušinį“, – tikino visai nejuokaujantis T.Indilas.

Per 60 galvijų turintis ūkininkas neslepia, kad didžiąją dalį karvių jis bus priverstas išparduoti.

T.Indilas pasakojo, kad šiais metais dėl sauso pavasario jam iš pirmosios žolės tepavyko paruošti trečdalį žiemai reikalingų pašarų, nors paprastai tokiu metu jis jau būdavo sukaupęs visas reikiamas atsargas.

Ir tuos turimus pašarus, ko gero, reikės sušerti dabar pievose besiganančioms karvėms. Ūkininkas sakė esąs priverstas pjauti miežius ir jais šerti gyvulius.

Negana to, tvenkinys, kurio vandeniu girdoma banda, baigia visai išsekti, nes ne kažin kiek žolės išsvilusiuose laukuose randančios karvės gausiau girdomos. Per dieną T.Indilas sakė bandai sunaudojantis penkias trijų kubinių metrų talpos statines.

Kaitros iškankinti gyvuliai pievose daugiausia apatiškai guli. Paprastai smalsios ir draugiškos karvės menkai reaguoja į pasirodančius žmones.

Po insulto karvė apako

T.Indilas sakė pastarosiomis dienomis nekart stebėjęs, kaip virš Šimonių smėlynų formuojasi debesys. „Tačiau lyja iš jų kažin kur toliau, tik ne pas mus. Mes čia – lyg Karakumų dykumoje“, – krimtosi jis.

Ūkininkas sakė, kad net ir tuo atveju, jei Šimonyse gausiau palytų, pievoms atsigauti prireiktų gerų trijų savaičių. „Tiek laiko neturime. Karvės ėsti nori jau dabar“, – aiškino žemdirbys, jau pernai per karščius patyręs nemenkų nuostolių.

Pernai per kaitrą viena T.Indilo bandos karvė patyrė saulės smūgį, sukėlusį jai insultą. Gyvulį ūkininkas išsaugojo rūpestingai jį slaugydamas. Karvė atsigavo, tačiau dėl patirto insulto liko akla.

Tvarte laikomą gyvulį šeimininkai turėdavo girdyti tik įkišę jo snukį į kibirą, o lauke karvė klupinėdavo ties kiekviena kliūtimi.

Fiziškai sustiprėjusią, tačiau po insulto neįgalia likusią karvę ūkininkas vėliau pardavė.

Lietus nieko nebepakeis

Viena iš stambiausių Rokiškio rajone pienininkystės ūkio savininkių Stasė Jasinevičienė, kalbėdama su „Panevėžio ryto“ korespondente Rita Zdanevičiene, liūdnai juokavo.

„Suirutė šalies Vyriausybėje – suirutė ir gamtoje. Pjausiu galvijus, už pieną vis tiek ne-bedaug moka“, – susidariusią situaciją vertino moteris.

S.Jasinevičienės ūkyje – per 100 melžiamų karvių, iš viso ji laiko 200 galvijų. Kol kas ūkininkė žiemai paruošusi tik pusę bandai reikalingo pašaro.

Moteris tvirtino, kad žiemai paliks tik tiek galvijų, kiek galės išpenėti. Kitus ji žada pjauti.

Vilčių, kad situacija pagerės, S.Jasinevičienė neturi. Pasak jos, kad ir kaip stipriai artimiausiu laiku palytų, pievos vargu ar beduos tokį derlių, kokio pakaktų visai bandai išlaikyti.

Dar tikisi išgyventi

Panevėžio rajono ūkininkai, turintys pieno ūkius, visi kaip vienas tvirtino, jog dėl sausros ir be perstojo kepinančios saulės padėtis ūkiuose kritiška.

Tačiau nė vienas iš pakalbintųjų dar nemąsto apie bandos sunaikinimą ar bent jos sumažinimą. „Kaip nors išgyvensime“, – viliasi žemdirbiai.

„Labai liūdna. Pievos atrodo kaip rundapu (chemikalu, naikinančiu žolę, – aut. past.) nupurkštos – baltos. Kur nušienauta, ten jokio atolo, karvės šeriamos žiemai paruoštais pašarais“, – giliai atsidusęs „Panevėžio rytui“ pasakojo 43 metų Laimutis Šarkanas, ūkininkas iš Geležių kaimo, Karsakiškio seniūnijos.

28 karvių bei 16 veršių bandą turintis L.Šarkanas vietoj žolės pjauna prastesnius savo javų plotus, iš grūdines kultūras auginančių ūkininkų perka javus ir juos suka į rulonus kaip šienainį – ruošia pašarus žiemai.

L.Šarkano manymu, Panevėžio grūdininkams irgi sunkūs laikai – prastai pribręs grūdas, bus prastas derlius. Didžiuliai javų plotai apmirę, juosia burzgia šienapjovės.

„Karvės geria vandenį beprotiškai. Koncentruotų pašarų davinį padidinom, bet kai galvijai negauna sultingų pašarų, pieno primilžis krito pusiau“, – labai prislėgtas savo bėdas korespondentei dėstė ūkininkas iš Geležių.

Gelbėdamas savo bandą nuo perkaitimo, ūkininkas karves gano pamiškėse, kur bent rytais ir vakarais krenta šioks toks šešėlis.

Pavėsinių pastatyti galvijams L.Šarkanas neturi galimybių. Neriša jis karvėms ant galvų ir skarelių. Ūkininko manymu, skarelės negelbsti nuo kaitros ir galvijams sukelia stresą. Dėl skarelių naudos ar žalos karvėms esą nesutaria ir Veterinarijos akademijos specialistai.

Pasak L.Šarkano, neįmanoma karvių dusinti ir tvarte. Nuo ten besikaupiančio mėšlo oro temperatūra dar labiau šokteli aukštyn.

Žiemkenčius sušeria karvėms

31 metų ūkininko iš Prūselių kaimo, Karsakiškio seniūnijos, Sauliaus Brazdžiūno bandoje – 39 karvės ir 30 veršelių.

„Sunku“, – vienu žodžiu stichijos padarinius apibūdino santūrus žemdirbys.

S.Brazdžiūnas, kaip ir L.Šarkanas, savo bandą nuo bado gelbsti pjaudamas javus ir jais šerdamas galvijus.

Nupjauti javai taip pat presuojami ir rulonuojami kaip pašaras žiemai.

Ūkininkė Stasė Puodžiukienė iš Niaukonių kaimo, Smilgių seniūnijos, dviem šimtams savo karvių teparuošė 100 rulonų šienainio žiemai.

„Labai blogai. Žolė neužaugo. Ganyklos išdegusios, baltos. Į ganyklas išvarom galvijus tik tam, kad pasivaikščiotų po lauką“, – sakė ūkininkė.

S.Puodžiukienė visus savo auginamus žieminius kviečius jau baigia nupjauti ir sušerti galvijams.

„Žieminius kviečius būčiau grūdams susikūlusi, bet ką aš pasakysiu karvėms – kad aš šiandien jūsų nemaitinsiu? Pabėgs. Tad pjaunu javus ir jais šeriu“, – paaiškino ūkininkė.

S.Puodžiukienė karves sočiai girdo vandeniu ir šeria, bet galvijai neišvengia perkaitimo. Į tvartą jų suvaryti ūkininkė negali, nes jį dabar rekonstruoja, kad atitiktų visas Europos Sąjungos direktyvas.

Nuo bendro primilžio sumažėjimo S.Puodžiukienės ūkį gelbsti šiuo metu kasdien besiveršiuojančios jos karvės.

Pieno primelžia daug mažiau

Vieno iš didžiausių Panevėžio rajono pieno ūkių savininko Algio Kisielio vakar pakalbinti nepavyko. Pasak ūkininko žmonos Dangutės, A.Kisielis, nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro triūsiantis laukuose, namie paliko savo mobilųjį telefoną.

D.Kisielienė patikino, kad ir jų ganyklos, kuriose ganosi apie 160 galvijų banda, yra kritiškos būklės, tačiau šiek tiek žolės dar esą.

Ūkininkų sąjungos Panevėžio rajono skyriaus pirmininko Albino Jacevičiaus žiniomis, A.Kisielio ūkyje pieno primilžis sumažėjo trečdaliu. Kaip ir kiti rajono ūkininkai, A.Kisielis pašarus žiemai ruošia pjaudamas javus.

Skerdykloms darbo padvigubėjo

Biržų rajono Balandiškių kaime įsikūrusios skerdyklos „Agaras“ direktorius Petras Vainoras „Panevėžio ryto“ korespondentei Jurgitai Vitkauskienei sakė, kad nuo liepos pradžios gyvulių pasiūla padidėjo kone perpus. Anksčiau per mėnesį skerdykla nupirkdavo 2000 galvijų, o liepą tikimasi supirkti 3000.

„Nieko gero. Nėra kur dėti mėsos. Jei dabar gyvulius visi parduos, vėliau nebebus ko supirkti ir skersti. Siūlome mėsos pirkėjams daugiau mėsos, bet šie neima ir liepia mažinti gyvulių supirkimo kainą. Tačiau bandome laviruoti ir kainos nekeisti. Sudarome eiles, stengiamės visko iškart nesupirkti“, – sakė P.Vainoras.

Šiuo metu skerdykla už buliuko kilogramą moka po 4 litus, už karvės kilogramą – 2,60 lito.

Pasak skerdyklos direktoriaus, kol kas gyvulius parduoda ne stambūs, bet smulkesni ūkininkai.

Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų skyriaus vadovas Kęstutis Armonas irgi sakė girdėjęs smulkių ūkininkų nusiskundimų, kad trūkstant pašarų teks parduoti gyvulius.

Vienas stambiausių Biržų rajono ūkininkų Lamokų kaime gyvenantis Petras Aukštikalnis prisipažino, jog pašarų trūkumas jaučiamas, tačiau jis tikisi, kad gyvulių mėsininkams parduoti neteks. Kaip ūkininkas žada išgyventi, komentuoti nenorėjo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.