Kėdainiai dingusio milijonieriaus nepasiilgo

Daugybę gerų žodžių galėtume pasakyti Kėdainiams, dabar gyvenantiems be savo turtingiausiojo verslininko Viktoro Uspaskicho, ko gera, ilgam įstrigusio Rusijos platumose. Vidurio Lietuvos miestas gražiai tvarkosi ir be jo: žmonės dirba, augina vaikus, atostogauja ir linksminasi.

Agurkų sostine Kėdainiai praminti ne veltui. Čia net ir nederlingais metais ar per sausrą kėdainiškių ūkininkai išaugina puikių agurkų.

Tik netingėkit

Ir dabar važiuojant į miestą pakelėse prie dažnos sodybos stovi stalelis, ant kurio padėtos svarstyklės. Agurkų gausa jau prasidėjo. Vienas prekiautojas (savaitės pradžioje) prašė 2,5 lito, o pasiderėjus pardavė kilogramą ir po 2 litus. Sostinėje už tokią kainą gali nusipirkti tik ilgavaisių agurkų.

Nenuostabu, kad dažnas savo triūso vaisius veža į Vilnių – kėdainiškiai moka ir reklamuoti, ir parduoti savo produkciją sostinės Šeškinės ir Kalvarijų turgavietėse. Čia galima uždirbti daugiau. Verčiasi žmonės ir nedejuoja, kad pragyventi sunku. Ne vienas sakė – nereikia tingėti. Tradicinis miesto verslas klesti. Bus ir tradicinė agurkų šventė. Tradiciškai snigs ledais.

Tiesa, ledų šventę savinosi dabar, kaip skelbiama, Maskvoje įstrigęs Kėdainių turtuolis. Tačiau tai paneigė tiek miesto merė, tiek kiti kalbinti žmonės ir švenčių organizatoriai. Pirmosios apie tai paklausėme Kėdainių merės Nijolės Naujokienės.

Kas kenkė miesto įvaizdžiui

„Mums skaudu ir apmaudu, kad per visus politinius skandalus Kėdainių miesto įvaizdis buvo tapatinamas su Viktoru Uspaskichu. Dažnas pirmąkart atvažiavęs svečias pagiria mūsų miestą ir tuoj pat skuba pridurti, kad šitą grožį tarsi sukūrė tik ponas Viktoras. Nieko panašaus. Vietos bendruomenė žino, kad daugybę gerų darbų yra atlikęs ilgametis meras Viktoras Muntianas. Jis mokėjo numatyti strategiją ir jam sėkmingai sekėsi suburti bendraminčių komandą”, – nešykštėjo pagyrimo žodžių dabartiniam Seimo pirmininkui miesto merė Naujokienė.

Jos manymu Kėdainiams tiesiog pasisekė, kad čia atkūrus nepriklausomybę mažiau nei kur kitur buvo kabinamos etiketės ar stumdomi buvusieji geri specialistai, savo darbo žinovai ir puikūs organizatoriai, gebantys išklausyti bei vertinti kitus žmones.

Vokeliai ir labdara

Atidžiai žmonės stebėjo Krekenavos agrofirmos „vokelių” istoriją. „Mano požiūris kategoriškas. Gerai, kad tokia problema iškelta, bet taip su žmonėmis elgtis negalima. Aišku, Krekenava – Panevėžio savivaldybėje, tačiau savininkų koncernas čia, Kėdainiuose. Ir savininkai yra mūsų miesto gyventojai, bendruomenės nariai”, – pakomentavo merė Krekenavos skandalą.

Teismas šią savaitę konstatavo, kad Dalia Budrevičienė mėginusi paklibinti klestinčią neigiamą sistemą, iš darbo buvo atleista neteisėtai.

Smalsu buvo sužinoti, kokią įtaką miestui daro Uspaskicho žmona Jolanta, taip pat verslininkė. Pirmiausia to pasiteiravome merės. Pasak jos, kaip ir Viktoras, moteris aktyviai dalyvauja versle ir sėkmingai užsidirba iš to. Paminėjo, kad ponia Jolanta turi įsteigusi labdaros fondą ir per jį remia tiek Kėdainių, tiek ir kitų savivaldybių bendruomenes.

„Tačiau yra buvę atvejų, kai į savivaldybę paramos kreipėsi koncernui „Vikonda” priklausančių įmonių darbuotojai, skundęsi menkais atlyginimais. Neseniai buvo atėjusi moteris su trimis vaikeliais ir prašė pagalbos, nes iš gaunamo atlyginimo nepragyvena”, – pasakojo apie kasdienybės rūpesčius merė.

Be kautynių

Politinis savivaldybės tarybos veidas irgi pakito. Iš 27 tarybos narių 10 priklauso Pilietinės demokratijos partijai, 3 liko ištikimi Darbo partijai, 2 priklauso Valstiečių liaudininkų partijai, 4 – Naujosios sąjungos atstovai.

„Savivaldybė nusiteikusi rimtai dirbti, ir politinių kautynių nebūna. Visi norime, kad suklestėtų ir miestas, ir jo bendruomenė”, – tvirtino Naujokienė, mananti, kad tokie politikai kaip Uspaskichas jau nuėjo nuo politinės arenos, tereikia, kad tai suprastų žmonės, renkantys tiek savivaldos tarybą, tiek parlamentą.

Trijų kilometrų zona

Netoli už miesto tebestovi ir tebedirba Kėdainių chemijos įmonės. Susitikome pasišnekėti su „Lifosos” generaliniu direktoriumi Jonu Dastiku. Miesto merė šią įmonę minėjo tarp tų, kurioms sekasi dirbti. Daugumos jų vadovai remia savivaldybės projektus, padeda miestui organizuoti garsiąsias šventes.

Direktorius Dastikas patikino, kad stengiasi nesikišti į partijų veiklą. „Anąsyk buvo atvažiavę trys politikai, vienas iš jų – Kazimieras Uoka. Mano nurodymas buvo labai tikslus: trys kilometrai aplink įmonę – jokių politikų, jokių batalijų, jokios propagandos ir agitacijos. Mes remiame savo valdžią, kai ją išsirenkame. Patys nesikišame. Su ponu Uspaskichu niekad neturėjau reikalų. Tiesa, buvo pradėjęs supirkinėti „Lifosos” akcijas, bet labai greitai mes jas atpirkome. Pajutome spekuliacinį tikslą. Mūsų akcininkai nutarė iš žmonių supirkti akcijas ir mokėti po 4 litus, o Uspaskicho aktyvistai per savaitgalį jų nemenkai supirko mokėdami po 5 litus už akciją. Paskui kaina kilo iki 8, dar po dienos – jau 15 litų. Tai va, tiek ir buvo reikalų su ponu Uspaskichu”, – linksmai pasakojo direktorius apie anuometinę įtampą.

Krizių pamokos

„Lifosa” – didžiausia įmonė Kėdainiuose. Čia dirba 1047 žmonės. Atlyginimai čia mokami skaidriai, kaip ir priklauso pagal įstatymus. Direktorius neslėpė, kad įmonei grėsė bankrotas, du mėnesius nebuvo mokami atlyginimai. Sako, tai pajuto visi Kėdainiai.

„Buvo kritusios pasaulinės kainos ir mes savo produkciją pardavinėjome nuostolingai. Juk reikia išgyventi. Mūsų pranašai sako, kad penkerius metus tenka dirbti virš savikainos ribos, o dvejus metus – žemiau savikainos. Tad tuos dvejus metus reikia išgyventi. O mums ta krizė užsitęsė net ketverius metus, ji buvo didesnė nei planuota. Išsikapanojome. Pasinaudojome naujuoju restruktūrizacijos įstatymu, susitarėme su kreditoriais ir pradėjome stotis ant kojų. Dabar jau treji metai gyvename neblogai. Dar dvejus išsilaikysime. Žinome, vėl bus krizė, tam reikia ruoštis”, – pasakojo direktorius, pats jau išgyvenęs du ekonominius sukrėtimus.

„Lifosoje” mokamas pastovus atlyginimas ir kintamas. Ta antroji dalis sudaro 40 proc. darbo užmokesčio. Atlyginimo vidurkis – 2300 litų. Klestinti įmonė gražiai bendrauja su savivaldybe. Ji remia tris sritis – švietimą, vaikų sportą ir sveikatos apsaugą. Vien šiemet šioms sritims paremti „Lifosa” skyrė milijoną litų.

Kas rengė šventes?

Direktorius sakė esąs gerokai nustebęs dėl Uspaskicho perdėto vertinimo.

„Netikęs požiūris. Viską čia darė savivaldybė, jos vadovai. Uspaskichas miestą paremdavo gerokai mažiau negu mes. Nepamenu, kur skaičiau, bet įstrigo ledų šventės aprašymas. Ten buvo parašyta, kad ta gamykla, kuri rengia šventę, dalija ledus, mokesčių į biudžetą sumoka mažiau negu Šėtos pagrindinė mokykla. Tad jeigu taip mokesčius moki, galima ir šventes rengti. Pagalvokite, mes į biudžetą sumokame apie 30 mln. litų mokesčių per metus. Jei mokėtume pusę, galėtume kas mėnesį šventes rengti”, – pasakojo direktorius.

Nusivylė Darbo partija

Irena Sabulienė – gerai žinomas ir gerbiamas žmogus Kėdainiuose. Kaip pati prisipažino, buvusi kukli ir paprasta, tad ir darbus rinkosi pagal savo išmonę. Ji – pagarsėjusi gėlių augintoja ir dabar dirba seniūnijoje – puošia miestą.

Ponia Irena pakvietė užsukti į namus. Ji papasakojo, kad priklausė Darbo partijai. Prisipažino tiesiog patikėjusi abiem Viktorais – Uspaskichu ir Muntianu. Aktyvi moteris buvo pirmoji pagalbininkė per rinkimus. „Žmonės tikėjo ta nauja partija, manė, kad ji galės daug ką pakeisti ir nuveikti. Visai nesunku buvo juos paraginti burtis. Kai prasidėjo šie skandalai, ir aš, ir kiti žmonės labai skaudžiai išgyvenome. Visi negerumai iškart krito į akis, kai iš partijos buvo pašalintas Petras Baguška, Egidijus Giedraitis. Ne tik Darbo partija patyrė fiasko, jokiomis partijomis žmonės dabar nebetiki”, – pasakojo Sabulienė, daug bendraujanti su miestelėnais. Jai atrodo, kad šiandien paprastas žmogus paliktas su savo bėdomis ir rūpesčiais vienas. Moteris teiravosi, ar kas matė televizijos laidose kalbinamą nors vieną mokytoją, pensininką, ar jų kas nors paklausė, kaip jie gyvena? Žmonės neturi būti taip ignoruojami, valdžia turėtų į juos atsigręžti.

Grožį kuriančios rankos

Irenos nuomone, su žmonėmis visada galima rasti bendrą kalbą.

„Pažiūrėkite, kokie gražūs mūsų Kėdainiai. Mane tuos gėlynus ir visą tvarką prižiūrėti pakvietė Viktoras Muntianas. Pradžia buvo sunki, nenorėjo padėti miestelėnai. Verkdama prašydavau gyvatvores pakirpti, bet pamažu įprato. Šešiskart gražiai pakalbinus, septintąjį jau patys mėgina grožį kurti”, – pasakojo Sabulienė. Vasarą seniūnijai talkina net keturiasdešimt mokinukų.

Iš tiesų pasivaikščiojus senamiesčio gatvelėmis, apžiūrėjus pakraščius ir daugiabučių kiemus matyti – želdynai, gėlės ir vejos čia itin puoselėjama.

Tolerantiškas žvilgsnis

Atsisveikinus su guvia Irena, daugiabučio kieme pašnekinau du sutiktus vyriškius – Stanislovą ir Kazimierą. Abu sutiko papasakoti, kaip, jų akimis, Kėdainiai gyvena be Uspaskicho. „Gerai gyvena. Bet mes nepeikiame Uspaskicho. Jis nieko bloga nepadarė. Atvirkščiai, yra daug gerų dalykų padaręs. Fabrikų pastatė, kitus atgaivino. Nepeikiame ir kito Viktoro. Žiūrėkite, pilni laikraščiai skelbimų, kad reikalingi darbininkai. Tik jauni žmonės nenori sunkiai dirbti. Kiek blogiau pensininkams, nes pensijos mažos”.