Jei taip atsitiktų, jog jums matant žaibas kažką nutrenktų, prieš skubėdami suteikti pirmąją pagalbą, būtinai pasirūpinkite savo saugumu – žaibas gali į tą vietą trenkti dar kartą.
Nukentėjusįjį reikia greitai pervesti arba pernešti į kitą saugesnę vietą. Nebijokite prie nukentėjusiojo liestis – jo kūne krūvio nelieka.
Jei nukentėjusysis praradęs sąmonę, paguldykite jį ant nugaros, o galvą pasukite į šoną, kad liežuvis neįstrigtų kvėpavimo takuose. Po to atidžiai apžiūrėkite, patikrinkite pulsą ir kvėpavimą. Pasitaiko, kad nukentėjusiojo nuo žaibo būklė būna labai sunki ir vizualiai nesiskiria nuo lavono: išblyškusi oda, platūs vyzdžiai, nėra kvėpavimo, pulsas neapčiuopiamas – ištikusi „tariamoji mirtis”. Tik labai atidžiai įsiklausius galima išgirsti gyvybės požymius širdies srityje.
Trumpam sustojusi širdis gali pradėti plakti savaime, tačiau kai kuriais atvejais jūsų efektyvi pagalba gali turėti lemiamos reikšmės. Švaria nosinaite ar kitu skiautės gabalėliu apvynioję rodomąjį pirštą išvalykite burną nuo seilių ir kraujo, o po to būtinai atlikite širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą „burna į burną”.
Jei nukentėjusysis sąlyginai nesunkiai sužeistas, duokite bet kokį nuskausminamąjį (pvz., analginą) ir raminantįjį (pvz., valerijono lašus, karvalolą) vaistą.
Gali pasitaikyti įvairaus laipsnio odos nudegimų. Paprastai dviejose kūno vietose – dažniausiai ant pečių ir apatinėse kojų dalyse, ten, kur elektros iškrova įėjo ir išėjo. Nudegimus gausiai apliekite vandeniu, apdegusius drabužius nuplėškite, o žaizdas pridenkite švariais tvarsčiais.
Teikdami pagalbą nukentėjusiajam nuo žaibo, visada prisiminkite, kad iš pirmo žvilgsnio stabili būklė gali netikėtai ir smarkiai pasikeisti net po įvykio praėjus keliolikai valandų. Todėl būtina kuo skubiau, jei leidžia nukentėjusiojo būklė, būtinai gulsčiomis (ant neštuvų) ir nuolat stebint savijautą, nugabenti jį į gydymo įstaigą.