Šeštadienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus priėmė UNESCO generalinį direktorių Koičiro Matsurą (Koichiro Matsuura) ir atidarė liepos 8-16 dienomis sostinėje vykstančią 30-ąją UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesiją.
Valstybės vadovas pasveikino į šią sesiją iš viso pasaulio suvažiavusius UNESCO Pasaulio paveldo komiteto narius ir džiaugėsi, kad 60-aisiais organizacijos gyvavimo metais Pasaulio paveldo klausimai bus svarstomi Vilniuje – tik antrą kartą vienoje iš Vidurio ir Rytų Europos šalių per visą komiteto istoriją.
Prezidentas V.Adamkus pabrėžė, kad Vilnius nuo seno buvo daugiatautis, daugiakultūris ir daugiakonfesinis miestas. „Čia galite išvysti ir katalikų bažnyčią, ir pravoslavų cerkvę, ir žydų sinagogą, ir karaimų kenesą. Šio miesto paveldas susideda iš įvairiausių sluoksnių, bylojančių apie čia gyvenusias ar tebegyvenančias tautas ir jų kultūrą. Tai daro Vilnių tokį unikalų ir patrauklų. Juk paveldas – tai tautos dvasia, perduodama iš kartos į kartą”, – sakė Lietuvos vadovas.
Šalies Prezidentas Lietuvos svečiams priminė, kad mūsų valstybei visada rūpėjo tolerancijos, taikaus sambūvio ir dialogo tarp civilizacijų principai, kad Lietuva visuomet šioje srityje glaudžiai bendradarbiavo su UNESCO, o Vilnius buvo apdovanotas UNESCO 2000-2001 metų Taikos miesto prizu ir 2001 metais į Vilnių, į Dialogo tarp civilizacijų konferenciją, vieną iš pirmųjų kartų buvo pakviesti viso pasaulio intelektualai.
Prezidentas pažymėjo, kad vienas iš didžiausio pastarojo meto UNESCO laimėjimų – tai šiemet įkurtas Afrikos pasaulio paveldo fondas, kuris padės saugoti žmonijos pasiekimus regionuose, kuriuos nuolat siaubia gamtos stichijos ar kariniai veiksmai, ir išreiškė viltį, kad ateityje bus sukurtas ir įgyvendinamas dar ne vienas panašus projektas, leisiantis ateities kartoms išsaugoti mūsų protėvių pasiekimus ir gamtos dovanas.
Kalbėdamas Vilniaus operos ir baleto teatre susirinkusiems svečiams, Prezidentas V.Adamkus priminė, kad UNESCO pasaulio paveldo sąraše yra ir keturi Lietuvos objektai – Vilniaus senamiestis, Kuršių Nerijos kraštovaizdis, Kernavės archeologinė vietovė bei Struvės geodezinis lankas.
„Saugodami juos, mes susiduriame su tomis pačiomis problemomis, kurios aktualios ir daugeliui kitų pasaulio valstybių – nuolat tenka spręsti dilemą, kaip suderinti verslo, investicijų poreikius su paveldo apsaugos reikalavimais, kaip surasti tiesiausią kelią į subalansuotą plėtrą. Pasitaiko ir suklysti, bet bandome iš tų klaidų mokytis ir jas taisyti”, – sakė valstybės vadovas ir džiaugėsi, kad Lietuvos visuomeninės bendruomenės bei organizacijos vis akyliau stebi, kaip sparčiai auganti šalies ekonomika veikia paveldą ir aktyviai reiškia savo poziciją dėl, jų nuomone, ne visai tinkamų veiksmų UNESCO pasaulio paveldo objektuose.
Prezidentas V.Adamkus pažymėjo, kad Lietuvai yra labai svarbi neseniai įsigaliojusi Nematerialaus paveldo apsaugos konvencija. „Didžiuojamės, kad net du Lietuvos nematerialaus paveldo šedevrai yra Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo sąraše – tai kryždirbystė ir kryžių simbolika bei dainų švenčių tradicija ir simbolika – kartu su Estija ir Latvija. Dabar abiejų komitetų laukia naujas – partnerystės ir bendradarbiavimo etapas ir nauji uždaviniai”, – sakė Lietuvos Prezidentas ir palinkėjo 30-osios UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijos dalyviams ne tik sėkmingo darbo, bet ir pamatyti Lietuvos kultūros bei gamtos grožį, susitikti su Lietuvos žmonėmis.
Šeštadienį Prezidentas V.Adamkus taip pat priėmė UNESCO generalinį direktorių Koičiro Matsurą (Koichiro Matsuura), su kuriuo aptarė paveldo apsaugos aktualijas bei prasidedančią Pasaulio paveldo komiteto sesiją.