Šią savaitę prasidėjusios naujosios koalicijos derybos dėl vadovaujančių postų rodo, kad rasti bendrus vardiklius net valdančiojoje mažumoje nebus lengva. Nors ir aišku, kad dėl pareigybių anksčiau ar vėliau bus susitarta.
Tačiau kur kas svarbiau, kaip pavyks susitarti dėl bendrų darbų naujojoje vyriausybėje. Galima ginčytis, tačiau derybos dėl pareigybių yra pradėtos į koaliciją susibūrusiai margai publikai neišsiryškinus, dėl kokių veiklos prioritetų apskritai yra sutariama. O ne dėl noro valdyti iš principo.
Tuo tarpu užmetus net pakankamai paviršutinišką ir pakankamai subjektyvų žvilgsnį į būsimajai Gedimino Kirkilo vyriausybei tenkantį palikimą, galima nesunkiai tapti naujojo ministrų kabineto ateities skeptiku.
Aplinkosauga
Dar prieš kelis metus buvo akivaizdu, jog Arūno Kundroto vadovaujama komanda užsiėmė ne tiek aplinkosauga, atliekų perdirbimo politika, kiek ekologinių bombų kaupimu. Tai problema, kurią teks išspręsti dabar arba ateities kartoms. Aplinkosauga – tai sritis, kurioje blogiausiai panaudojamos ES paramos lėšos.
Finansai
Nors netolimoje praeityje šios ministerijos veikla visiškai patenkino ekspremjerą Algirdą Brazauską, ši institucija iki šiol taip ir nesugebėjo valstybės vardu apibrėžti, kaip bus naudojamos ES paramos lėšos. Ar Zigmantas Balčytis išliks ministro poste – vienas pirmųjų G. Kirkilo sprendimų, kuris simbolizuos, ar iš tiesų naujasis premjeras sieks modernaus valstybės finansų valdymo.
Krašto apsauga
Pažvelgus į krašto apsaugą, kartais apninka eretiškos mintys, jog daugelį nepriklausomos Lietuvos institucijų prieš 1990-uosius derėjo kurti tuščioje vietoje, o ne sovietinių atitikmenų pagrindu. Kariuomenė jau dešimtmetį yra viena moderniausiai veikiančių struktūrų, atliekanti daug nematomų socialinių funkcijų valstybėje. G. Kirkilo vadovavimas šiai ministerijai tokios reputacijos bent jau nepagadino (nepaisant Lietuvos viduryje nukritusio Rusijos naikintuvo), o tai šių laikų Lietuvoje – jau pasiekimas.
Kultūra
Regis, visiems tapo aišku, kad operos žvaigždės paskyrimas vadovauti ministerijai buvo banali klaida ar nesusipratimas. Gal Lietuvos kultūrai iš tiesų pirmiausiai reikia gerų vadybininkų, o ne dainininkų? Sėkminga tūkstančius kartų visų prakeikto Gintauto Kėvišo veikla įvairiuose postuose į šį klausimą verčia atsakyti greičiau teigiamai. Kita problema – ar ne metas suvokti, kad socialinė rūpyba nėra tiesioginė šios ministerijos funkcija?
Socialinė sauga ir darbas
Panašu, kad į socdemų gretas prieš kurį laiką perbėgusi Vilija Blinkevičiūtė jau vėl spaudžia ministerijos laukujų durų rankeną. Nors naujajam premjerui neprošal atkreipti dėmesį, jog įvaizdis – dar ne viskas. Būtų kur kas prasmingiau, jeigu pensijų ir socialinės paramos augimas nebūtų pristatomas kaip didžiulis pasiekimas, jeigu jis atsilieka nuo bendrojo šalies ūkio augimo. Šios disproporcijos V. Blinkevičiūtė iki šiol nėra kaip nors komentavusi.
Susisiekimas
Iki šiol daugelis susisiekimo ministerijos reguliavimo sferoje esančių įmonių garsėjo labiau ne reformomis, o dosniu socialdemokratų partijos finansiniu rėmimu. Ar ši Vyriausybė gali pasiekti, kad Lietuvos transporto sistema pagaliau būtų integruota į Vakarus – didelis klausimas.
Sveikatos apsauga
Kodėl Lietuvoje beveik didžiausias skaičius gydytojų, tačiau pati prasčiausia sveikatos apsauga? Naujasis premjeras šį klausimą turėtų iškelti ne tik sau, bet ir vėl į ministro postą pretenduojančiam bendrapartiečiui Juozui Olekui, „ministravusiam” jau dukart.
Švietimas ir mokslas
Brandos egzaminų užduočių nutekėjimo skandalas dar bent metus ženklins visuomenės požiūrį į švietimo sistemą. Nors gilesnė problema yra ta, kad ši visuomenės gyvenimo sritis nuo pat sovietmečio iki šiol nepatyrė esminių reformų. Naujojo ministro čia laukia tikra pirtis – daugelis nominalių mokslo institucijų ir begalė universitetų gali pavirsti Augijaus arklidėmis.
Teisingumas
Jeigu šios ministerijos tikslas iš tiesų yra „vystyti ir toliau tobulinti nacionalinę teisinę sistemą, užtikrinančią žmogaus teises ir laisves”, kaip skelbia įstaigos interneto svetainė, tai iki jo dar neišpasakytai tolimas kelias. Kaip, beje, ir susidaręs atstumas tarp paprastų piliečių ir ministerijos dėl vyravusios daugelio buvusių vadovų nuostatos, jog teisinė sistema, kaip ir pati teisė, – ne kokių nors plebėjų reikalas.
Užsienio reikalai
Turint galvoje, kad Lietuva, kaip teigiama laisvai prieinamoje Vakarų žiniasklaidoje, dėl savo simpatijų Jungtinėms Valstijoms paskutiniu metu pragmatiniu požiūriu yra ne kartą daugiau praradusi nei įgijusi santykiuose su Europos Sąjunga, grynai iš principo įdomu, ką apie tai mano naujasis premjeras.
Ūkis
Buvusiam ministrui ir Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui atrodė, kad šalies ekonominė gerovė turi priklausyti nuo tiesiogiai gaunamos asmeninės vadovavimo ministerijai naudos. Kokia politinės veiklos logika šioje srityje yra priimtina naujajam premjerui ir jo būsimajam kandidatui į ūkio ministro pareigas, – netrukus pamatysime.
Vidaus reikalai
Kadaise labai įtakingai ministerijai vadovavo visi, kas netingėjo: policininkai, prokurorai ar šiaip – politikai. Tačiau apie jos veiklos efektyvumą artimiausiu metu galima bus spręsti ir iš to, ar Europa Lietuvą pripažins Šengeno zonos valstybe. Kitaip nei euro įvedimas, šiuo klausimu beveik viskas priklauso nuo lietuviškos politinės valios ir, žinoma, tam tikslui skiriamų arba neskiriamų pinigų.
Žemės ūkis
Ryški metamorfozė – palyginus su penkių metų senumo praeitimi, dabar ŽŪ ministro kėdę galima laikyti viena geidžiamiausių. Stojimas į ES ir gausios ne konkurso keliu gaunamos ir mokamos Europos išmokos žemdirbius atpratino nuo garsių akcijų ir streikų – net Jonas Ramonas nebeturi ką veikti. Tačiau ar valdžią visiškai patenkina, kad iš ES gaunamos milžiniškos išmokos išleidžiamos vartojimo prekėms pirkti, t.y. didžioji jų dalis tuojau pat iškeliauja iš Lietuvos?