Prieš porą dešimtmečių brandaus amžiaus vienišius ar vienišė, sumanę rasti širdžiai mielą puselę, tai padaryti galėjo keliais klasikiniais būdais: atsiduoti likimui ir tikėtis, kad gatvėje ar kitoje viešoje vietoje su sau skirtuoju susidurs kaktomuša, eiti į šokius ir pasikliauti žvilgsnio galia arba laukti, kol pažįstami imsis piršliavimo ir supažindins su panašaus likimo asmeniu.
Šiais laikais pažintuvės tapo panašios į paprasčiausią verslo sandorį – atsiverti internete ar laikraštyje pluoštą skelbimų, bedi pirštu ir renki atsitiktinį telefono numerį.
Deja, kaip „Panevėžio rytui” papasakojo keli tokiu būdu sau porą susirasti bandę žmonės, greitų pažinčių pagal skelbimus vaisiai kartais būna labai sprangūs.
Laimės rasti nepavyko
Praeitą savaitę į „Panevėžio ryto” redakciją užėję du vyriškiai ėmė reikšti keistas pretenzijas. Abu jie tvirtino tapę pažinčių pagal skelbimus aukomis.
54 metų Aurimas J. ir 61 metų Kęstas S. (vyrų vardai pakeisti, – red.) kurį laiką gyveno su moterimis, su kuriomis susipažino per laikraštį.
Iš pradžių naujosios pažįstamos buvo malonios, ir viena, ir kita pora susikraustė į bendrą būstą ir vedė bendrą ūkį. Tačiau po kurio laiko apsukrios moteriškės parodė nagus ir vyrai kaip stovi buvo išmesti į gatvę.
Pusamžiai vyrai piktinosi, kodėl laikraštis skyrelyje „Susipažinkime” spausdina šeimyniniam gyvenimui visiškai netinkamų moterų skelbimus.
Mylimąjį vaikė su peiliu
Aurimas neslėpė, kad tokios moterys jam papuola nebe pirmą kartą. Todėl vyras ir padarė išvadą, jog per skelbimus susipažinti trokštančios ponios turi vien savanaudiškų tikslų ir nė vienai nerūpi nei meilė, nei draugiški jausmai.
Pasak Aurimo, dauguma per skelbimus vyrų ieškančių moterų yra išnaudotojos ir aferistės, o kai kurios net linkusios smurtauti.
Vienai tokiai damai į rankas prieš porą metų Aurimas ir papuolė.
Su pagal skelbimą rasta drauge viename būste jis pragyveno pusantrų metų, bet prieš tris dienas moteris Aurimo mantą iššveitė pro daugiabučio langą, o patį vyrą gerokai pavaikė su peiliu.
Vyriškis suprato, kad buvusi mylimoji ryšius su juo nutraukia visam laikui, tad bent telefonu bandė išsiderėti turto dalybas. Tačiau moteris nė girdėti nenorėjo apie pareigą ką nors dalintis.
„Ką aš jam atiduosiu? Čia jo nieko nėra. O jei pradėsim skaičiuoti, tai pateiksiu jam sąskaitą už lovos paslaugas. Įdomu, kaip tada išsimokės?” – šaipėsi moteris.
„Aš jai po 150 litų už naktį nemokėsiu”, – susinervinęs šaukė pašnekovas.
Tačiau kad ir smarkiai nudegęs, Aurimas sakė vėl ieškosiąs gyvenimo palydovės, tik rinksis atidžiau.
„Aš nenoriu, kad mane atpažintų, nuo manęs tada visos moterys bėgs, kaip aš draugę susirasiu”, – prašė nefotografuoti ir pavardės neskelbti vyriškis, tačiau dramatišką meilės istoriją papasakoti sutiko.
Poros ieškojo ilgai
Aukštas, liesas ir smarkiai saulėje įdegęs vyras dar negalėjo atsigauti nuo patirto šoko, sunkiai tvardėsi pasakodamas šeimyninio gyvenimo epizodus, tad į kalbą įpindavo ir sodresnių žodžių, net keiksmų.
Pusantrų metų meile pagal skelbimą džiaugęsis vyras galų gale liko kaip stovi: be pastogės, be savo daiktų, tik su senu automobiliu, kuriame pastarąsias dienas ir nakvojo susirietęs.
Moters bendram gyvenimui Aurimas pradėjo ieškoti prieš porą metų. Jis ne tik peržvelgdavo pažinčių skelbimus laikraščių puslapiuose, bet įdėjo ir savo skelbimą.
Vyras rašė, kad ieško ramios, rimtos, panašaus amžiaus ar kiek jaunesnės, nebijančios kaime gyventi moteriškės ne vienadieniams ryšiams, o galbūt ir santuokai.
Pats Aurimas buvo išsiskyręs. Kodėl nenusisekė vedybinis gyvenimas, žmogus nenorėjo atvirauti.
Prieš keletą metų Aurimas jau buvo per skelbimus laikraštyje susiradęs draugę, tačiau po pusmečio gyvenimo kartu jų keliai išsiskyrė.
Tuo metu, kai Aurimas dar kartą ryžosi per spaudą susirasti gyvenimo palydovę, jis dirbo kaime Panevėžio rajone pas ūkininką, ten ir gyveno.
Iš pradžių vyriškis pats rinkosi skelbimus, skambino ir kvietė moteris į pasimatymus. Nė viena iš pretendenčių Aurimui nepasirodė verta dėmesio. Vienų atrodė nepatraukli išvaizda, buvo per liesos ar per daug išsipuošusios. Kitoms iš karto rūpėjo sužinoti, kokios Aurimo pajamos, tai vyrui kėlė įtarimą, kad ieškoma vien naudos.
Trečioms Aurimas nepatiko, moterys neslėpė tikėjęsi sutikti inteligentišką vyrą, o ne paprastą juodadarbį.
Buvo ir tokių pasimatymų, kuriuose moterys nepasirodydavo. Po kelių tokių kartų Aurimas ėmė įtarti, jog moterys vis dėlto ateina, tačiau į jį pasižiūri iš toliau ir nusprendžia, kad jaunikis netinkamas.
Pats Aurimas nemano esąs prasta partija vienišoms moterims. Kalbėdamas su žurnaliste be jokios gėdos laidė vulgarius posakius ir nesijaudino dėl įvaizdžio.
Patiko iš pirmo žvilgsnio
Valė Aurimui paskambino perskaičiusi jo skelbimą laikraščio pažinčių skyrelyje. Sakė esanti kaip tik ta, kurios žmogus ieško, – 46 metų našlė, su pora suaugusių vaikų, turinti namą kaime, šiek tiek žemės ir labai pasiilgusi vyriškos šilumos.
Pirmą kartą jiedu susitiko žiemą Panevėžyje.
Vos pamačius Valę Aurimui apsalo širdis, juolab kad moteris mielai įsėdo į naujo pažįstamo automobilį, iš karto leido suprasti, kad įmanoma jųdviejų tolimesnė draugystė.
„Labai graži ji buvo, tokia išnaši. Kaip tik tokia, kokios man patinka”, – pašnekovas ilgai ieškojo žodžių draugei apibūdinti, bet išspaudė tik tiek.
Prisiminęs pirmąsias pažinties dienas, dabar Aurimas jau įtariai žiūri į Valės dalykiškumą, linksmumą ir gebėjimą suktis, o tada vyrui labai patiko moters veiklumas.
Valės visiškai neišgąsdino tai, kad Aurimas neturi savo būsto. Jau per pirmą pasimatymą ji išsiaiškino, kokius darbus vyras moka dirbti.
O Aurimas nesikuklindamas sakė gebąs viską, kas reikalinga namuose ir ūkyje. Į klausimą, ar mokėtų padaryti bute remontą, žmogus tik ranka numojo – juokų darbas.
Aurimas tikino, kad naują pažįstamą įsimylėjo iš karto, kaip mokėdamas rodė dėmesį, net stengėsi būti romantiškas, kartais eidamas į pasimatymus gėlių nunešdavo.
Išsivežė vyrą į miestą
Praėjus pusmečiui nuo pažinties dienos, vieną rytą Valė paskambino Aurimui ir pranešė atvažiavusi autobusu į kaimą, kuriame jis dirba, liepė ateiti pasitikti į stotelę.
Aurimą toks moters poelgis šiek tiek pribloškė. „Pagalvojau, kur aš ją dėsiu, gyvenu pas svetimus, savo kampo neturiu”, – prisiminė pašnekovas.
Moteriškė susipažino su ūkininku, dalykiškai apžiūrėjo, kokius darbus Aurimas čia dirba, ūkininko pasiklausinėjo apie vyro charakterį ir galiausiai pareiškė, jog ji Aurimą išsivežanti į miestą. Apstulbusiam vyrui beliko tik pritarti ryžtingos draugės sprendimui.
Dardant autobusu į Panevėžį Aurimas sužinojo, kad Valė pasiėmė paskolą ir nusipirko vieno kambario butą mieste. Ten jiedu ir gyvens po to, kai Aurimas savo lėšomis tą butą suremontuos.
Aurimas kibo į darbą: plėšė senus tapetus, glaistė sienas, dažė, keitė langus, duris, klojo linoleumą, nupirko kambario ir virtuvės baldus. Vasaros gale pora jau galėjo įsikraustyti į atnaujintą būstą. Valės dukra gyveno atskirai, o sūnus buvo likęs kaime.
„Kol remontavau butą, buvo kaip lapė, nors prie žaizdos dėk. Paskui susiradau darbą, jai visą algą parnešdavau, sau cigaretėms pasilikdavau tik po 50 litų. Kas savaitę jai atiduodavau po 200 litų. Vieną dieną paduodi, kitą pinigų jau nė kvapo nėra. Klausiu, kur padėjai? Sako, maistą pirkau”, – pasakojo Aurimas.
Sunerimęs dėl šlyjančių santykių Aurimas pasiūlė Valei nueiti pas notarą ir dokumentais įforminti jųdviejų bendrą ūkį. Moteriškė nė už ką nenorėjo jokių raštiškų įsipareigojimų, į siūlymą tekėti taip pat atsakė „ne”.
Kaimynai įspėjo apie klastą
Kaimo, kuriame Valė turi namus, kaimynai Aurimą įspėjo, kad moteris laukia iš Ispanijos grįžtančio draugo ir butą mieste Aurimas remontuoja ne kam kitam, o konkurentui. Kaimynai dar pakuždėjo, kad su vienu sugyventiniu Valė jau meistriškai susidorojo.
Netrukus Aurimas pastebėjo, kad gyvenimo draugė naršo po jo kišenes, pasiima net ten užsilikusius centus. Kai vyriškis pakėlė balsą, moteris griebėsi peilio.
Vis dažnesni darėsi vakarai, kai pagyvenusi pora santykius aiškindavosi keiksmais. Moteriškė savo argumentus „sustiprindavo” kočėlo ar kitokių virtuvės įrankių smūgiais, kartais į vyro galvą sukuldavo lėkštę ar kitokį indą.
Didysis konfliktas įsiplieskė tuomet, kai po darbo namo grįžęs Aurimas neberado sekcijoje padėto paso ir pinigų. Sugyventiniai ėmė vienas kitą užgaulioti keiksmažodžiais.
„Nudūmusi į virtuvę Valė grįžo su duonriekiu peiliu ir užsimojo prieš mane. Dūrė, bet aš smūgį atmušiau ranka. Ji rėkė, kad nepatinka mano kvapas”, – nesenus įvykius prisiminė Aurimas.
Tinka, jei pakelia bulvių maišą
Į „Panevėžio rytą” atėjęs pasiguosti dėl nenusisekusios pažinties Aurimas tvirtino, kad antrą kartą ant to paties grėblio tai jau tikrai neužlips.
Tris naktis automobilyje nakvojęs vyras atidžiai nužvelgdavo kiekvieną į redakciją įeinančią moterį ir prenumeratos skyriaus darbuotojų pašnibždomis teiravosi, ar kartais kuri nors iš jų neieško draugo.
Aurimas aiškino esąs ne lakstūnas, nenorįs palaido gyvenimo, o tik trokštąs susirasti naują draugę, pas kurią gautų pastogę, bet jam vis papuolančios netikusios moterys.
Kad vyro pasakojime gali būti nemažai tiesos, korespondentė patyrė visai kitoje situacijoje. Prieš kurį laiką jai teko išklausyti dviejų pagyvenusių ponių, kurios, atrodo, užsiima vienišų darbščių, bet neturinčių pastogės vyrų medžiokle, pasakojimus.
Buvo pavasaris, krūvon susibėgusios likimo draugės dalijosi patirtimi: viena seniai išsiskyrusi, kita gerą dešimtmetį našlauja.
Moterys ruošėsi į kirpyklą tvarkyti antakių ir plaukų. Pakrizendamos ponios viena per kitą pasakojo, kaip pasigauna „sezoninius” vyrus. Jų medžioklė prasideda tuomet, kai artėja darbų sodų bendrijose metas.
Be jokių skrupulų abi damos vardijo vyrų pagal skelbimus privalumus.
„Aš visada žiūriu, kad turėtų mašiną su kabliu priekabai. Žinote, kaip patogu, kai reikia ką į sodą nuvežti. O šiemet reikėtų mėšlu pasirūpinti.
Dar žiūriu, kad labai negertų, matote, visai negeriančiųjų vargiai rastum. Paskui, – kad jokių ten anūkų ar per daug artimo ryšio su vaikais. Ir kad sveikatos turėtų. Kai susiskambinam, visada pusiau juokais klausiu, ar bulvių maišą pakelia. Rudenį nusiperku atsargų, tai kas žiemai į rūsį suneš? O kai darbai baigiasi, baigiasi ir „meilė”. Turiu atidirbusi savą metodą, kaip vyriškiui parodyti duris”, – neįtikėtiną istoriją pasakojo stilingai apsikirpusi ponia.
Jos draugė, akivaizdžiai paprastesnės natūros, planavo šiemet vasaros sezonui pasigauti vyriškį, išmanantį apie santechniką. Mat reikėtų tualete pakeisti bakelį, virtuvės kriauklę ir gal radiatorius.
Prašė filtruoti aferistes
Antrojo į redakciją užsukusio ir meile pagal skelbimą nusivylusio vyriškio istorija sukėlė užuojautą.
Pabendravus su Kęstu susidarė įspūdis, kad vyras priklauso amžinai skriaudžiamųjų kategorijai, mat jį kaip magnetas traukia karingos, visur ir visiems komanduoti mėgstančios „seržantės”.
Vyras prisipažino, kad tiesiog savo noru ant tokių užšoka, o paskui nesėkmingai bando pabėgti.
61 metų Kęstas nė karto nebuvo oficialiai vedęs, nors sudėjus gyvenimo su moterimis metus išeitų ne toks trumpas laikas.
Prieš daugelį metų Kęstas baigė hidromelioracijos technikumą, sovietmečiu dirbo kolūkiuose. Vėliau mieste įsigijo vieno kambario butą.
Pluoštą laikraščių su pažinčių skelbimais Kęstui pakišęs kaimynas liepė skaityti ir rinktis, kad pagaliau atsirastų namuose skalbianti, verdanti ir visus kampus apkuopti galinti moteris.
„O tie skelbimai – kaip liga. Kai pradedi ieškoti, tai ir galo nematyti”, – santūriai kikeno pašnekovas.
Mėnesį pavaikščiojęs į pasimatymus Kęstas į savo būstą parsivedė jauną dviejų vaikų motiną. Ši peržiemojo ir pavasariop dingo. Su didžiąja dalimi Kęsto daiktų.
Meilė pagal skelbimą Kęstui kainavo naują televizorių, muzikinį centrą, kilimą, porą vyriškų striukių, kelis patalynės komplektus ir dar įvairių buitinių smulkmenų.
Vėliau tokiu pat būdu susipažinus Kęsto bute gyveno dar kelios moterys.
„Ir su kiekvienos išėjimu vis tuštėjo butas. Birutė net plastmasinį laikrodį nuo sienos nusikabino”, – „Panevėžio rytui” guodėsi nelaimingas vyras.
„Ar nėra kokių priemonių išfiltruoti aferistes, kad jų skelbimai nepapultų į pažinčių skyrelį? Aš jau nebeturiu sveikatos, šita paskutinė pažintis mane visai pribaigs”, – susigraudinęs guodėsi Kęstas.
Sūnūs išskyrė mylimuosius
Guostis vyrui tikrai yra dėl ko. Pernai, kai jau kelis mėnesius buvo pagyvenęs vienas, Kęstas dar kartą užsimanė bandyti laimę per laikraščius.
Brandaus amžiaus vyras išsirinko kelis patikusius skelbimus ir ėmė kviesti moteris į pasimatymus.
Po nemenkos atrankos viengungis apsistojo ties 48 metų moters kandidatūra. Suaugę jos vaikai buvo išvykę uždarbiauti į užsienį, pati atrodė šauniai, pakankamai energinga, vikri, iškalbinga.
„Šiaip jau aš per antrą pasimatymą moters į lovą dar netempiu, bet šioji pati paskubino aprodyti būstą. Jau patį pirmą vakarą ėmė duoti komandas, ką kur perstumti, ir paaiškino, kad savo butą iš karto išnuomos, bus pigiau gyventi kartu”, – pasakojo Kęstas.
Tačiau po kiek laiko vyro vėl laikė nusivylimas.
„Žmogus kiekvieną kartą tikiesi, kad dabar tai jau radai, dabar tai jau tikrai toji vienintelė. O išeina šnipštas.
Birželio pradžioje pas mano moterį iš užsienių parsitrenkė sūnūs. Bernai kaip jaučiai, nei pasakysi ką, nei pažiūrėsi ne taip. Vos įėję pro duris motinos paklausė, ar čia tas senis puvena?
Dabar jau beveik mėnuo nemiegu namie. Mano moterį lyg kas pakeitė, sako, nešdinkis, jei kas nepatinka. O kur man dėtis?” – sunkia dalia guodėsi Kęstas.