Į paskutinę mokyklinę abiturientų šventę – išleistuvių vakarą J.Miltinio vidurinės mokyklos dvyliktokas 19-metis Marius Jurgelėnas atvyks tik po vidurnakčio.
Vaikinui nebus laiko apsirengti nė proginio kostiumo, į besilinksminančių draugų būrį jis įsilies dėvėdamas kelioninę aprangą.
Liepos 12 dieną, kai bendramoksliai šventiškai pasipuošę sės prie vaišių stalo, M.Jurgelėnas bus dar tik pakeliui į namus – lėktuve, skrendančiame iš Pietų Korėjos.
Į šią šalį dalyvauti pasaulinėje chemikų olimpiadoje panevėžietis išvyko liepos 1-ąją.
Šiemet Pietų Korėjoje surengtose geriausių pasaulio moksleivių chemikų varžybose iš viso dalyvauja apie 250 mokinių iš įvairių pasaulio šalių.
Vienai šaliai atstovauti gali 4 žmonės. Be panevėžiečio, iš Lietuvos į chemikų olimpiadą dar išskrido kaunietis, vilnietis ir rokiškėnas.
Į olimpiadą M.Jurgelėnas pateko nurungęs gausų konkurentų būrį. Pavasarį vykusioje šalies chemikų olimpiadoje J.Miltinio mokyklos moksleivis užėmė prizinę vietą, vėliau puikiai pasirodė Baltijos šalių olimpiadoje.
Pykosi su chemijos mokytoja
Jau ne vienerius metus įvairiuose chemikų konkursuose laurus skinantis M.Jurgelėnas sako, kad chemija nėra didžioji jo gyvenimo meilė ar vienintelis siektinas tikslas.
Kai kiti olimpiadų dalyviai vaikinui pasakoja, jog be chemijos jų daugiau niekas nedomina, nereikia nei draugų, nei jokių pramogų, M.Jurgelėnas tuo stebisi.
Panevėžietis savęs nelaiko sausu knygų graužiku ar fanatišku moksliuku. Vaikinas kurį laiką lankė tautinių šokių kolektyvą, vėliau mokėsi šokti breiką. Jis nemėgsta vienas sėdėti prie knygų, mielai laiką leidžia linksmose bendraamžių kompanijose.
Prieš trejus metus jaunuolis chemijos tiesiog negalėjo pakęsti, šis mokslas jam buvo visiškai neįdomus ir nesuprantamas.
Dėl tokio požiūrio M.Jurgelėnas nuolat konfliktuodavo su mokytoja Nijole Blankiene.
Kartą, kai chemikė per pertrauką susistabdė koridoriuje M.Jurgelėną ir pasakė, kad užrašė jį dalyvauti miesto chemikų olimpiadoje, moksleivis kone pasiuto iš nuoskaudos ir labai supyko.
„Paskui, kai praėjo pyktis, pagalvojau: negi sunku nueiti vieną kartą, o paskui ji man duos ramybę”, – beveik prievartinį žingsnį į chemijos žinių pasaulį prisiminė dvyliktokas.
Rezultatas buvo netikėtas
Prieš chemijos mokytoją M.Jurgelėnui labai spyriotis nebuvo kaip dar ir dėl to, kad jo motina Regina Jurgelėnienė dirba toje pačioje mokykloje fizikos mokytoja. Vaikinui būtų buvę nesmagu, jei chemikė būtų jį apskundusi gimdytojai.
Nusileisdamas mokytojos įkalbinėjimams M.Jurgelėnas nė neįtarė, kad neužteks tik kartą formaliai sudalyvauti renginyje. Prieš olimpiadą mokytoja privertė moksleivį ateiti į papildomas pamokas, apkrovė mokomąja literatūra.
„Ji net neužsiminė, kad reikės dar ir mokytis tos chemijos”, – dabar juokiasi M.Jurgelėnas.
Mokytojos atkaklumas ir chemijos nemėgusio mokinio gabumai davė greitą rezultatą – tą kartą M.Jurgelėnas miesto chemikų olimpiadoje užėmė pirmąją vietą.
Po netikėtos pirmosios pergalės chemija M.Jurgelėnui jau nebeatrodė nesuprantamas baubas, bet itin patraukliu mokslu dar netapo.
Internete susirado vadovėlį
Vienuoliktos klasės pradžioje chemijos mokytoja atsigulė į ligoninę ir kurį laiką nebegalėjo mokyti olimpiadų dalyvio.
Jau šiek tiek susidomėjęs chemija M.Jurgelėnas panūdo pats susirasti mokomosios medžiagos. Panaršęs internete vaikinas aptiko modernų chemijos vadovėlį anglų kalba.
Mokomoji priemonė buvo parašyta labai patraukliai, visai kitaip nei įprastas lietuviškas vadovėlis – su gausiomis vaizdžiomis iliustracijomis ir schemomis.
Iš pradžių M.Jurgelėnas parsisiuntė tik vieną knygos skyrių. Jį „prarijo” akimirksniu. Tada parsisiuntė visą vadovėlį.
Nuo to momento mokytojai jau nereikėjo jaunuolio versti domėtis formulių, bandymų ir cheminių junginių pasauliu, jis tai darė pats ir su malonumu.
M.Jurgelėną labiau žavi organinė chemija. Savo ateitį vaikinas mato susietą su farmacijos mokslu.
Iš pradžių panevėžietis ketina pasimokyti Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, vėliau gal išvažiuos studijuoti į kurį nors Didžiosios Britanijos universitetą.
Į galvą įsidėjo tėvo patarimą
R.Jurgelėnienė sūnaus pasirinkimu studijuoti chemiją nė kiek nesižavi. Motina ne kartą yra užsiminusi, jog būtų geriau, kad chemija sūnui liktų tik kaip pomėgis, o profesiją jis rinktųsi kitokią.
R.Jurgelėnienė sūnų stengėsi įtikinti, kad cheminės medžiagos kenkia sveikatai, yra pavojus prisikvėpavus kenksmingų garų susigadinti plaučius ar gauti traumą nuo sprogstamųjų medžiagų.
Jaunuolis į motinos perspėjimus rimtai nežiūri, sako suprantantis jos rūpestį, tačiau gyvenimo kelią pasirinks pats.
Ne kartą vaikino pažįstami klausė, kodėl susidomėjo ne fizika, juk motina yra to dalyko specialistė.
„Būtent todėl ir nepatinka fizika, nenoriu rinktis to paties, ką ir mama”, – sako M.Jurgelėnas.
Vienoje bendrovėje direktoriaujantis inžinieriaus elektriko diplomą turintis vaikino tėvas Gintautas Jurgelėnas sūnaus domėjimuisi chemija neprieštarauja.
M.Jurgelėnas dar prieš kelerius metus įsidėjo į galvą tėvo pamokymą, kad reikia pasirinkti vieną dalyką ir nesiblaškyti, nešokčioti prie visko, taip ir neišmokstant nieko rimtai.
Kai 15-metė M.Jurgelėno sesuo Simona pristoja prie brolio prašydama paaiškinti chemiją, vaikinas neturi kantrybės ilgai pamokslauti. Jei vieno pasakymo seseriai nepakanka, moksleivis daugiau negaišta laiko, supyksta, kad galima nesuprasti tokių paprastų dalykų.
Egzaminus laikė be streso
Paklaustas, kaip sekėsi laikyti abitūros egzaminus, M.Jurgelėnas save priskyrė lengvai tinginiaujantiesiems.
Vaikinas sako, kad jo egzaminų balų vidurkis nėra geras – „tik” apie 90. Jei būtų pasistengęs, būtų galėjęs gauti aukštesnius balus.
Prieš abitūros egzaminus vykusios Lietuvos ir Baltijos šalių chemikų olimpiados M.Jurgelėnui netrukdė. Vaikinas nuo vienuoliktos klasės žinojo, kad sėkmė olimpiadose jam jau garantavo vietą universitete, todėl į egzaminus ėjo lengva širdimi ir nė kiek nesinervino.
Gabiam moksleiviui skyrė premiją
Prieš pat M.Jurgelėnui išvykstant į Pietų Korėją J.Miltinio vidurinės mokyklos taryba nutarė paremti gabų tarptautinėje olimpiadoje šaliai atstovausiantį moksleivį ir įteikė jam 700 litų premiją.
Panevėžietis kelionėje užtruks 12 dienų. Visas išlaidas finansuoja olimpiados organizatoriai.
Kartu su kvietimu į olimpiadą M.Jurgelėnas gavo ir keliolikos lapų anketą, kurioje reikėjo labai išsamiai atsakyti į gausybę klausimų apie pomėgius, sveikatos būklę, išsakyti pageidavimus.
Organizatoriams rekomendavus, prieš išvykdamas M.Jurgelėnas pasiskiepijo nuo hepatito A. Pietų Korėjoje ši liga labai paplitusi.
Pasidomėjęs, kokių suvenyrų reikėtų vežtis į svečią šalį, panevėžietis išgirdo netikėtą patarimą: Pietų Korėjoje populiariausias lietuviškas suvenyras yra balti centai. Vienas keliautojas tenykščiams gyventojams išdalijo per 800 lietuviškų vieno, dviejų ir penkių centų vertės monetų.