Paskirtojo premjero sutuoktinė sakė skaudžiausiai reagavusi į priekaištus dėl vyro aukštojo mokslo diplomo, nes pati jį įkalbėjusi ir visą laiką skatinusi mokytis
„Jaučiuosi kaip visada, kol kas nepajutau jokių permainų. Be to, aš labai užimta darbe, todėl nėra laiko apmąstyti visko, kas įvyko. Manau, kad ypatingai niekas mūsų gyvenime ir nesikeis”, – LŽ sakė paskirtojo ministro pirmininko Gedimino Kirkilo žmona Liudmila, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” Vidaus administravimo tarnybos viršininkė.
– Kaip kiti šeimos nariai sutiko žinią apie naująsias pono Gedimino pareigas?
– Labai ramiai. Mūsų šeimoje tokie dalykai nesureikšminami. Gediminas kilęs iš didelės – septynių vaikų – šeimos, turi keturias seseris ir du brolius. Žinoma, visi labai juo didžiuojasi ir džiaugiasi, kad Gediminas tiek pasiekė. Kita vertus, visiems atrodo, kad tai – natūralu ir teisinga, nes jis iš visos šeimos – protingiausias, gerbiamiausias, jei reikia patarimo ar pagalbos, visi kreipiasi tik į jį.
Gedimino iniciatyva bent kartą per metus stengiamės susirinkti visa giminė. Paprastai bendroje nuotraukoje būna apie trisdešimt žmonių.
– Ar jūsų šeima nusiteikusi kraustytis į naują premjerui pritinkantį būstą?
– Dabar vyksta diskusijos, kur mums reikės gyventi. Gal ir teks kraustytis, bet man atrodo, kad būta atvejų, kai valdžios vyrai gyveno ir daugiabučiame.
Kiek žinau, kraustytis į Turniškes kol kas galimybių nėra, tad gal ras kitą variantą. Pagaliau tai nėra jau taip svarbu. Šiaip jau kiekvienas kraustymasis sukelia didelį stresą, laimė, dažnai to neteko daryti.
Jau daug metų gyvename savo trijų kambarių bute. Ir mano asmeninė katė labai pripratusi prie šios vietos. Ji jau labai sena, jai dvidešimt metų. Beje, su Gediminu katės santykiai labai įdomūs, ji labai rezervuotai į jį žiūri – gal dėl pypkės ar tabako. Tai ir jis stengiasi ją atsargiai aplenkti.
– Visi žino apie pono Kirkilo pomėgį žaisti lauko tenisą. O kokie jūsų pomėgiai?
– Mano pomėgiai šiek tiek riboti, nes esu užimtas žmogus. Metus mokiausi ispanų kalbos, turėjau puikų dėstytoją. Bet pradėjo stigti laiko, nes lygiagrečiai tobulinau anglų kalbos žinias. Labai gaila, bet ispanų teko atsisakyti, tačiau pagrindai, žinoma, liko. Galiu ispaniškai prisistatyti.
Anglų kalbos mokausi du kartus per savaitę, be to, lankau sporto klubą, esantį netoli darbo. Paskaitau žurnalus, profesinę literatūrą. Lauko teniso nežaidžiu.
– Gal jaučiate kokių sentimentų Ispanijai, kad mokėtės šios kalbos?
– Man patinka Ispanija, tauta, kalba. Mano tiesioginiame darbe kelionių netrūksta – ir po Lietuvą, ir po užsienį. Štai pradedame kurti naują geležinkelių muziejų. Savaitę teko praleisti Vokietijoje, važinėjau po giminingus muziejus, aplankiau įvairias įmones. Kuriant naujojo muziejaus koncepciją visos žinios, kurių pasisėmiau, tikrai pravers.
– Koks jūsų išsilavinimas?
– Esu humanitarė – Vilniaus universitete baigiau rusų kalbą ir literatūrą. Dvejus metus Kaune dar mokiausi bankininkystės. Teko dirbti ir mokykloje, jau aštuoneri metai, kai aš „Lietuvos geležinkeliuose”. Mano darbas – organizacinis, priklauso viešieji ryšiai, kanceliarija, ūkio skyrius. Beje, po filologijos studijų esu baigusi nemažai visokių kursų.
– Ką galėtumėte papasakoti apie vyro aukštojo mokslo diplomą?
– Labai išgyvenau dėl šitos istorijos. Juk aš buvau iniciatorė, kad jis tuos mokslus baigtų, visą laiką primindavau, kad reikia įgyti oficialų išsilavinimą. Žinoma, žinių jis turi pakankamai, yra apsiskaitęs ir labai išprusęs žmogus.
Visą laiką raginau, kad stotų mokytis. Kai prikalbinau, išlaikė papildomus egzaminus. Kiekvieną egzaminą pati išgyvenau. Juk visą laiką skųsdavosi, kad neturi laiko, kad vakarais sunku mokytis, reikia daug skaityti.
Žodžiu, reikėjo gražiuoju įkalbinėti, kad, nepaisant užimtumo, mokytųsi. Buvo ir stresų. Kai gynė diplominį darbą, laukiau už durų – juk reikėjo palaikyti. Kadangi Gedimino darbe buvo kalbama ir apie geležinkelius, nemažai medžiagos – statistikos, analizės – daviau ir aš, nes buvau rašiusi apie tranzitinių krovinių gabenimą į Kaliningradą. Taigi manau, kad ir mano indėlis į diplomą buvo nemažas. Todėl ir skaudu, kai kalbama neteisybė. Gediminas tikrai mokėsi sąžiningai ir dorai.
– Kaip premjero žmona turėsite jį lydėti per įvairius oficialius susitikimus, dalyvauti priėmimuose. Kokį drabužių stilių mėgstate?
– Man labiau priimtinas klasikinis stilius, tačiau laisvalaikiu mėgstu laisvesnius, gal net romantiškus drabužius. Bet tik laisvalaikiu, tarp draugų, galėčiau apsirengti ką nors ekstravagantiško, visuomenėje taip vilkėti, ko gero, nedrįsčiau.
Drabužius paprastai perku Lietuvoje. Turiu kelis jaunus dizainerius, kuriuos labai myliu, gerbiu, vertinu jų nuomonę, nes ir į manąją jie atsižvelgia, kai kada pasiginčijame dėl detalių.