Europos Komisija, regis, nori kuo greičiau padėti užsitęsusios diskusijos su Lietuva dėl mokesčio lengvatos jūrininkams, dirbantiems laivuose su patogiomis vėliavomis, tašką.
Klaipėdiečių delegacija, kurią sudarė jūrinių visuomeninių organizacijų atstovai, vos spėjo grįžti iš Briuselio, į kurį vyko kovoti už mokesčio lengvatą Lietuvos jūrininkams, o Susisiekimo ministerija jau paprašė per tris dienas pateikti duomenis šiuo klausimu.
Norėdamos Europos Komisijai argumentuoti prašymą suteikti Lietuvai pereinamąjį laikotarpį prieš atimant nulinį mokesčio tarifą iš dviejų trečdalių jūrininkų, Finansų, Susisiekimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi remtis konkrečiais ir tiksliais duomenimis: kiek Lietuvos jūrininkų dirbo laivuose su Europos šalių vėliavomis iki 2004 metų gegužės 4 dienos ir kiek jų šiuose laivuose liko Lietuvai įstojus į ES.
Kaip matyti, Briuselis nori įsitikinti, kad problema didelė ir rimta.
Tikslūs skaičiai nežinomi
Lietuvos jūrininkų sąjunga, siųsdama Susisiekimo ministerijos pareikalautus duomenis, teigė, „kad Lietuvoje į šį klausimą tikriausiai niekas negali tiksliai atsakyti, net ir Lietuvos saugios laivybos administracija, kuri privalo vesti Lietuvos jūrininkų registrą”.
Tai teisybė. Oficialus Lietuvos jūrininkų registras dar tik kuriamas, nepatvirtintas net jo projektas. Kol jo nėra, nežinomas netgi tikslus mūsų jūrininkų skaičius, jau nekalbant apie tai, kiek jų dirba ES laivuose.
Sprendžiant pagal išduotas jūrininkų knygeles, mes turime beveik 13 tūkstančių jūrininkų. Tačiau jūrininkų knygelės išduodamos ir kruizinių laivų aptarnaujančiam personalui – valytojams, padavėjams, pardavėjams bei su vyrais į reisą plaukiančioms žmonoms. O kiek jūrininkų jau išėjo į pensiją arba dėl ligos atsisveikino su jūra?
Niekas tiksliai nepasakys, kiek turime jūrininkų, reguliariai dirbančių jūroje. Iš kur solidžioji BIMKO gavo ir paskleidė kuriozinę informaciją, kad Lietuva neva turi vos 365 jūrų karininkus bei 654 eilinius jūrininkus?!
„Briuselyje labai nustebo, kai pranešėme, jog Lietuva mažiausiai dešimtmetį yra aktyvi ir nuolatinė jūrininkų tiekėja tarptautinei jūrinio darbo rinkai. Ir skėstelėjo rankomis, atsakydami į mūsų informaciją, kad laivų su ES vėliavomis savininkai įdarbinant mūsų jūrininkams neteikia pirmumo – atvirkščiai, vietoje mūsiškių priima trečiųjų šalių jūrininkus, už kuriuos jiems nereikia mokėti socialinių mokesčių. Neva jiems negalima įsakinėti – rinkos ekonomika”, – dėl neteisybės jūrininkų atžvilgiu išgyveno Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos prezidentas Petras Rupšys.
Lietuvos jūrininkų sąjunga, atsakydama į ministerijos paklausimą apie jūrininkų, ES laivuose dirbusių iki 2004 metų gegužės 1 dienos ir dirbančių dabar, skaičių, galėjo pateikti tik apytikrius skaičius: iki masinio išvijimo jų buvo ne mažiau kaip 5 tūkstančiai, o dabar vargu ar liko tūkstantis.
Dar pernai rudenį, kai Europos Komisija iškėlė klausimą dėl mokesčio lengvatos Lietuvos jūrininkams, įdarbinimo kompanijų prašė juos suskaičiuoti. Nė viena iš 30 kompanijų šių duomenų nepateikė.
Vėl „nelegalai”?
Kai jūrininkų registras bus oficialiai įsteigtas, įdarbinimo agentūros ir patys jūrininkai privalės jam teikti duomenis apie savo judėjimą: kada ir kokiame laive dirbs, kada grįš.
Sunku įsivaizduoti, kaip Lietuvos saugios laivybos administracija išreikalaus, kad jūrininkai vykdytų šį nurodymą. Suprantama, kol nulinis mokesčio tarifas galioja visiems jūrininkams, jie neturi priežasčių slėpti savo darbo vietų.
Bet jau dabar, kai dar tik svarstomi planai pajamų mokestį įvesti jūrininkams, dirbantiems laivuose su patogiomis vėliavomis, jūrininkų šeimose kilo tikra panika. Jūrininkai skubiai uždaro savo sąskaitas Lietuvos bankuose, tiesiogiai, be tarpininkų, stengiasi rasti darbo užsienio laivybos kompanijose. Tačiau daugelis, apsidžiaugę 2004 metais valstybės suteikta galimybe „legalizuotis” ir nesislepiant nuo mokesčių inspekcijos savo šalyje investuoti uždirbtą valiutą bei didelius bankų kreditus, dabar graužia alkūnes.
Sunku pasakyti, ar tai tiesa, tačiau du redakcijai skambinę jūrininkai tvirtino, kad neseniai iš mokesčių inspekcijos gavo pranešimus: iš jų reikalavo sumokėti 2004 metų pajamų mokestį, nors nuo tų metų įvesto nulinio mokesčio tarifo dar niekas nepanaikino.
„Negerai slėptis nuo mokesčių, senosiose Europos šalyse tai laikoma kone didžiausia nuodėme. Tačiau nuskriaustiems jūrininkams, kurie priversti dirbti laivuose su patogiomis vėliavomis, nes ES laivynai jų nepriima, nieko kita nelieka. Jie patys, o ne darbdavys, moka socialinį mokestį „Sodrai”, kaip Europos Sąjungos laivynuose. Jiems nemokama ir už atostogas, todėl viską, ką jie uždirba, reikia dalinti perpus.
Pavyzdžiui, per keturių mėnesių reisą jūrininkas uždirbo 8 tūkstančius dolerių. Iš esmės tai aštuonių mėnesių atlyginimas, nes į kitą reisą jis išplauks tik po 4 mėnesių. Iš šių pinigų 34 proc. jis turi sumokėti „Sodrai” ir 27 proc. pajamų mokesčio. Kas lieka pragyvenimui?” – klausė Jūrininkų žmonų sąjungos vadovė Jelena Krochina. Visus šiuos argumentus ji išsakė ir Briuselyje, bandydama tenykščius klerkus įtikinti, kad nulinis mokesčio tarifas – Lietuvos valstybės pagalba jūrininkams, o ne laivų su patogiomis vėliavomis savininkams.
Parlamentaro Vaclavo Stankevičiaus nuomone, yra dvi išeitys iš šios situacijos. Pirmoji: tęsti dialogą su Europos Komisija ir pasiekti, kad Lietuvai būtų suteiktas 4-5 metų pereinamasis laikotarpis. Per tą laiką Lietuva spės sutvarkyti užsienio laivyne dirbančių jūrininkų socialinio draudimo sistemą – projektas jau parengtas, jį būtina suderinti su visomis institucijomis ir pateikti svarstyti Seimui.
Bet jeigu Europos Komisija reikalaus panaikinti mokesčio lengvatą šiems jūrininkams, V. Stankevičiaus nuomone, reikia ruoštis 3-5 proc. mokesčio tarifo įvedimui. Tada ir Briuselis bus patenkintas, ir jūrininkai nesijaus smarkiai užgauti.
„Nulinis mokesčio tarifas kol kas galioja visiems jūrininkams, nereikia iš anksto nervintis. Kalbėjausi su finansų ir susisiekimo ministrais – jie palaiko jūrininkus, todėl dar ne viskas prarasta”, – sakė V. Stankevičius.