Šalį užklupusi karščių banga vakar drumstė net Valstybės dienos šventę.
Vidurdienį prie Valdovų rūmų susirinkę keli šimtai vilniečių nuo saulės galvą dangstė laikraščiais ir slėpėsi po skėčiais.
Gatvėse vilniečiai gaivinosi fontanuose, glaudėsi parduotuvėse, kavinėse, kuriose veikė kondicionieriai.
Po pietų miestas atrodė kaip išmiręs – kaitros išvarginti vilniečiai vėsumos ieškojo gamtoje.
Daugiau pagalbos šauksmų
Pastarosiomis dienomis sostinės greitosios pagalbos medikams gerokai padaugėjo iškvietimų – iki 350-400.
Vėsesnėmis dienomis jų būdavo ketvirtadaliu mažiau.
Vien naktį į ketvirtadienį medikų pagalbos prireikė maždaug pusantro šimto ligonių.
„Net saulei nusileidus nebūna ramybės – insultai, infarktai, staigios mirtys, kurias sukėlė nuo perkaitimo išsivysčiusios komplikacijos”, – guodėsi Greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė.
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas Tomas Saladis teigė, kad dėl kaitros medikams tenka kur kas didesnis darbo krūvis: „Dirbame labai sunkiai. Karštyje sunkiau operuoti, kadangi nuo operacinės lempų dar labiau įkaista oras”.
Iš paplūdimio – į ligoninę
Atgaivos Baltijos jūroje ieškoję poilsiautojai tinkamai neįvertino saulės spindulių pavojaus.
Traumos, traukulių priepuoliai, sunkūs odos nudegimai, persikaitinimas, apsinuodijimas alkoholiu – dėl šių sutrikimų Palangos poilsiautojai iš paplūdimio patenka tiesiai į ligoninę.
Manoma, kad į pajūrį suvažiavo daugiau nei 400 tūkst. poilsiautojų iš visos Lietuvos.
„Turime vos tris greitosios pagalbos medikų brigadas, todėl nespėjame suktis”, – sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės, kuriai priklauso Palangos sveikatos priežiūros centras, vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga.
Pavojai vyresniems žmonėms
Visą parą skubiąją kardiologinę pagalbą teikianti Klaipėdos jūrininkų ligoninė gelbėja ir lėtinėmis širdies bei kraujagyslių ligomis sergančius vyresnius poilsiautojus.
Infarktas ar širdies nepakankamumas juos ištinka dėl nesaikingo deginimosi, gausaus prakaitavimo bei skysčių netekimo.
Tokių ligonių srautas šią savaitę padidėjo tris kartus.
Dėl komos – į reanimaciją
Karštą vasaros dieną svaigalai – didžiausias žmogaus priešas.
Taip mano Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės toksikologijos skyriaus vedėjas Raimundas Purvaneckas.
Per savaitę į šį skyrių pateko daugiau nei 15 žmonių, kuriems dėl apsinuodijimo alkoholiu prireikė intensyvios terapijos ir reanimacijos paslaugų.
Komos ištiktų ligonių kraujo tyrimai šokiruoja net gydytojus, dažnai alkoholio koncentracija pacientų kraujyje siekia beveik penkias promiles.
„Niekas negali garantuoti, kad dėl tokios patirtos komos jiems neliks rimtų sutrikimų visam gyvenimui”, – aiškino toksikologas R.Purvaneckas.
Šitokių sunkių apsinuodijimų žiemą nebūna.
Dėl karščio bangos mėgstantiems svaigintis alkoholiniais gėrimais netgi nuo mažų dozių greitai išsivysto girtumas.
Prekybininkai vos spėja suktis
Pokyčius, kuriuos lėmė vasaros karščiai, jau spėjo pajusti ir šalies prekybininkai.
„Išaugo ledų, vaisvandenių, giros, sulčių, vandens, alaus, sidro bei kokteilių paklausa.
Dėl didelės paklausos tiekėjai vos spėja gaminti kefyrą ir ledus.
Į parduotuves pastaruoju metu nuolat vežami ir arbūzai”, – sakė „Iki” komunikacijos vadovas Robertas Šuliauskas.
Pirkėjai šluoja nuo lentynų ne tik maisto produktus. Parduodama daugiau vasarinių drabužių, avalynės, maudymosi kostiumėlių, galvos apdangalų, saulės akinių, vienkartinių indų, pripučiamų baseinų bei valčių.
Kelis kartus išaugo ventiliatorių paklausa.
Daugelyje parduotuvių jie iš viso dingo nuo lentynų.
Mašinos – spąstai gyvūnams
Tvyrant dideliems karščiams, Lietuvos gyventojai raginami nepalikti mašinose naminių gyvūnų, nes perkaitimas jiems gresia kankinančia mirtimi.
Įsibėgėjus vasarai, dauguma žmonių patraukia iškylauti, tačiau prieš išvykdami už miesto neretai su visa šeimyna užsuka į prekybos centrus.
Nuėję apsipirkti, savo augintinius palieka uždarytus mašinose, o didelis karštis ir tvankumas gali būti pražūtingas augintiniams.
Saulėkaitoje palikto automobilio salonas per keletą minučių įkaista iki 70 laipsnių.
Nuo perkaitimo augintinius ištinka smegenų koma ir jie žūva.
„Kaitroje įvyksta negrįžtami smegenų ląstelių pažeidimai. Ištinka kankinanti mirtis.
Per ilgametę mano praktiką nepavyko išgelbėti dar nė vieno keliasdešimt minučių kaitroje automobilyje išbuvusio šuns”, – pasakojo veterinarijos gydytojas Šarūnas Pavalkis.
Kaip gintis nuo kaitros?
Silpnumas, mirgėjimas akyse, galvos skausmas, net sąmonės netekimas – tokie negalavimai ištinka dėl šilumos smūgio.
– Kuo pavojingas didelis karštis žmogui? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos V.Pumputienės.
– Perkaitimas ir šilumos smūgis yra grėsmė gyvybei.
Tokia būklė ištinka, kai sutrinka organizmo temperatūros reguliavimasis.
Jeigu oras įkaista daugiau nei 30 laipsnių, prakaituodamas žmogus nebegali išskirti į aplinką šilumos pertekliaus.
Būnant saulėkaitoje net 10-15 minučių temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių.
Tuomet staigiai sumažėja kraujospūdis, žmogus nualpsta, netenka sąmonės.
Ypač pavojinga, jei saulės spinduliai kaitina nepridengtą galvą ir sprandą. Jie dirgina smegenų dangalus, todėl gali prasidėti raumenų traukuliai.
Laiku nespėjus suteikti pagalbos, žmogus gali mirti.
– Kokie žmonės labiausiai rizikuoja savo sveikata?
– Didžiausią šilumos smūgio pavojų patiria vaikai iki metų, vyresni nei 65 metų žmonės, nutukę, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis.
– Ne visi žmonės karštą dieną jaučia troškulį ir prakaituoja. Kiek skysčių per parą būtina išgerti?
– Iki trijų litrų, net jei žmogaus nevargina troškulys.
Tačiau reikia saugotis peršalimo, todėl įkaitus negalima gaivintis gėrimu su ledais.
Tinka sultys, žalioji arbata, mineralinis arba mineralizuotas vanduo, nes su prakaitu netenkama daug organizmui vertingų druskų ir mineralų.
Sunkiai dirbant arba sportuojant karštoje aplinkoje kas valandą reikėtų išgerti bent dvi stiklines skysčių.
Patarčiau vengti stiprios kavos, nes joje gausu kofeino, taip pat saldžių ir tonizuojamųjų gėrimų.
Mat juose yra daug cukraus, kuris skatina dar didesnį skysčių išsiskyrimą.
Kai karšta, geriau valgyti šaltus patiekalus ir vengti riebių, sunkiai virškinamų maisto produktų.
– Nuo karščio ne visuomet apsaugo ir atidaryti langai. Kaip elgtis tuomet?
– Galima nusimaudyti po drungnu dušu, apsitrinti drėgnu rankšluosčiu.
Jei labai karšta namuose, verčiau vykti į kavines, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.
Mechaniniai ventiliatoriai efektyviai vėsina tiktai tuomet, jei oro temperatūra ne aukštesnė kaip 32 laipsniai.
Einant į lauką būtina užsidėti kepurę ar užsirišti skarą, pasitepti atviras kūno vietas apsauginiu kremu nuo saulės, neužmiršti akinių, kurie saugo akis nuo ultravioletinių spindulių.