Italijoje vykstančiose prestižinėse daugiadienėse „Giro d’Italios” lenktynėse Edita Pučinskaitė nusitaikė į nugalėtojos titulą
Lietuvos dviratininkė Edita Pučinskaitė šiuo metu yra geros sportinės formos. Lietuvos čempionato atskiro starto varžybose ji buvo pirma, o grupinėse lenktynėse iškovojo bronzos medalį. Tačiau varžybos Lietuvoje tituluotai sportininkei buvo tik lengvas apšilimas prieš mėginimą pagaliau užkopti į „Giro d’Italios” viršūnę.
„Man svarbiausios – „Giro d’Italios” lenktynės. Lietuvos čempionatas padėjo išlaikyti gerą sportinę formą, padėjo rengtis ir pasaulio čempionatui, kuris vyks po lenktynių Italijoje, – sakė 30-ies metų sportininkė. – Pagrindinės mano varžybos – pasaulio čempiontas, bet tai yra vienos dienos lenktynės. Man labiau patinka daugiadienės. Su „Nobili Rubinetterie Menikini Cogeas” ekipa šiemet dalyvausiu „Giro d’Italios” ir „Tour de France” lenktynėse liepos-rugpjūčio mėnesiais. Šioms lenktynėms esu fiziškai ir morališkai pasirengusi, o pasaulio čempionate turėčiau būti geriausios formos”.
Komandos lyderė
„Giro d’Italios” lenktynėse 1998-ųjų pasaulio dviračių plento čempionė jaučia ir psichologinę įtampa, nes jai patikėtas „Nobili Rubinetterie” komandos lyderės vaidmuo.
„Komanda mane „stumia” į priekį, jos darbas bus skirtas man. Daugiadienėse lenktynėse būsiu lyderė, ir 7 komandos merginos bus mano dispozicijoje. Jeigu man seksis, viskas turėtų būti gerai, – teigė 1998-ųjų „Tour de France” nugalėtoja. – Komandos vadovai iškėlė maksimalų tikslą, todėl noriu pasirodyti kuo geriau. Visada startuoju nusiteikusi nugalėti, nors dažnai būna taip, kad atvažiuoju antra. Man „Giro d’Italios” lenktynių dar niekada nepavyko laimėti, nes trasa kiekvienais metais keičiama, varžovės taip pat visada būna labai stiprios. Jei nepavyks laimėti, nebus didelės tragedijos. Keliu sau didelį tikslą, bet neliūdėsiu, jei neužimsiu prizinės vietos. Per tiek savo karjeros metų pripratau prie to, kad laimiu ne visada”.
Kol kas lietuvaitė jaučiasi gerai ir tikisi, kad jos sveikata išliks puiki ir toliau. „Traumų nėra. Viskas normalu, ir dėl to labai džiaugiuosi. Per savo karjerą kol kas dar nepatyriau didelių traumų, sunkumų, kurie būtų nutraukę sezoną. Tikiuosi, kad viskas bus taip ir ateityje. Svarbu per daugiadienes varžybas nepatirti sužeidimų”, – pabrėžė dviratininkė..
Pasiilgsta Lietuvos
Pučinskaitė jau daugiau nei dešimtmetį negyvena Lietuvoje, tačiau tėvynės neužmiršta.
„Į Lietuvą grįžtu kas pusę metų – dažniausiai birželį, bet tik kelioms dienoms. Sezono metu nėra kada, – teigė dviratininkė. – Namiškiai manęs labai pasiilgsta, atvažiuoja net pasaulio čempionatų žiūrėti, nes man nepavyksta grįžti į Lietuvą. Ilgesniam laikui grįžtu su savo vyru tik pasibaigus sezonui, spalio viduryje. Tada jau be dviračio, nors esu pripratusi jį visada vežtis su savimi”.
Lietuvaitei Italija tapo antrąja tėvyne. Šioje šalyje ji ne tik sportuoja, bet ir susirado vyrą – Roberto Rosi. Italas mūsų šalyje kartu su Pučinskaite aplanko savo uošvius. „Tėvai mano vyrą gerai priėmė. Bet jie ir taip turi tris dukras, kurios visos ištekėjusios už užsieniečių. Mūsų šeima yra netradicinė. Viena sesuo gyvena Vokietijoje, o kita Belgijoje. Tėvams dėl to nelabai linksma, nes jie su savo žentais norėtų pasikalbėti be vertėjų – akis į akį. Tiesiog taip nutiko. Neturėjau tikslo susirasti vyrą italą, – teigė Pučinskaitė. – Išvykau į Italiją būdama 20 metų, todėl normalu, kad Lietuvos mažai esu mačiusi”.
Pasak dviratininkės, daugelį metų praleidusi Italijoje keičiasi ir ji pati. „Italai yra kitokie žmonės nei lietuviai. Skirtingas jų temperamentas, mąstymas, sunku buvo prie jų priprasti, bet aš esu panaši į juos. Grįžusi jaučiu, kad sunkoka prisitaikyti prie Lietuvos žmonių, nes per 10 metų pripratau prie Italijos, – pasakojo sportininkė. – Kartais tėvai man sakydavo, kad tapau itale, nes pasikeitė ir gyvenimo stilius, ir mąstymas – tapau europiete. Bet tai natūralu, nes mes maišome pasaulį skersai ir išilgai”.
Važiuos iki olimpiados
Sportininkai, sulaukę 30 metų, jau pradeda galvoti apie karjeros pabaigą. Tokie klausimai kankina ir Pučinskaitę. „Labai aktualus klausimas. Pradedu galvoti apie ateitį, mąstau, kad jau reikėtų pradėti rūpintis gyvenimu po dviratininkės karjeros. Mano planai susiję su sporto žurnalistika, – sakė sportininkė. – Italijoje jau dabar rašau apie moteris dviratininkes į mėnesinį žurnalą. Tuo džiaugiuosi, nes jau savo vietą užsitikrinau, gerai išmokau italų kalbą. Stengiuosi ją tobulinti ir galvoti apie ateitį. Kiek metų dar važinėsiu, neaišku, nes viskas priklauso nuo rezultatų”.
Apytikslę karjeros pabaigos datą dviratininkė jau žino, bet galutinai apsispręs kartu su vyru. „Vyras pažadėjo mane visada paremti. Sakė – kiek nori, tiek sportuok. Jis mano pagrindinis treneris ir padėjėjas. Esame kaip vienas žmogus – viską darome kartu, – pabrėžė Pučinskaitė. – Manau, kad iki 2008-ųjų Pekino olimpiados dar dalyvausiu varžybose, o vėliau jau spręsiu, ar tęsti karjerą dar metus, ar ne”.
Sportininkė su vyru jau galvoja ir apie vaikus. „Vaikų tikrai norime. Tėvai jau seniai laukia anūkų. Baigusi sportinę karjerą norėčiau susilaukti mažylių, nes dabar būtų sunku, – prisipažino Pučinskaitė. – Visi žinome Dianos Žiliūtės pavyzdį, bet nelengva auginti kūdikį, kai yra daug varžybų. Tada jau vyras turi labiau rūpintis vaiku, nes moterims-sportininkėms – tai sunku padaryti”.