Lietuvoje pirmą kartą atkurta autentiška XIV a. Lietuvos didžiųjų valdovų Algirdo ir Kęstučio epochos kario ginkluotė ir apranga. Valstybės dienos išvakarėse Taikomosios dailės muziejuje, senajame Arsenale, pristatytu projektu siekiama parodyti, kad Lietuva – gilias istorines šaknis turinti valstybė.
Lietuvos kariuomenės atstovai, istorikai bei archeologai beveik metus dirbo, kad būtų kuo autentiškiau atkurti XIV a. Lietuvos kariuomenės ginklai ir apranga. XIV a. Lietuvos istorijoje tituluojamas kaip klestėjimo laikotarpis, kai Lietuvą valdė du valdovai: Algirdas – rytuose, Kęstutis – vakaruose.
„Lietuviai visada garsėjo tolerancija, tačiau priversti imtis ginklo jie šluodavo tik pergales, – sakė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) valstybės sekretorius Valdemaras Sarapinas. – Neabejoju, kad viduramžių pasiuntinių žygdarbiai įkvepia kovinės dvasios ir šių dienų Lietuvos kariams”.
„Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvis, – jam antrino Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus. – Mūsų senoliai, mūsų didieji valdovai ir kariai visada kovojo už savo laisvę ir savo didžiąją tėvynę. Mūsų valstybės istorija prasideda ne 1990 ar 1918 metais, o prieš tūkstantmetį. Nėra skirtumo tarp mūsų karių Irake, Afganistane ar Kosove ir kariavusių kažkur Rusijos platybėse viduramžiais”.
Projektą kuriant dalyvavęs Vilniaus universiteto profesorius, Istorijos fakulteto prodekanas Alfredas Bumblauskas priminė, kad iki šiol Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė buvo minima tik istorijos knygose. „Jau prieš dešimtmetį pradėjome kalbėti apie gyvąją istoriją, todėl šaunu, kad įgyvendintas šis projektas, – sakė Bumblauskas. – Mano širdis džiaugtųsi, jeigu būtų atkurta ir kitų epochų kario apranga bei ekipuotė – Lietuva turėjo daugiau skambių pergalių. Siūlau kariuomenei pademonstruoti mūsų valstybės ištakas ir tęstinumą, tegul tai pamato mūsų auganti karta”.
„Mes visiems galėjome pademonstruoti, kaip atrodė vikingai, tačiau negalėjome parodyti, kuo buvo aprengtas ir kaip ginkluotas į Žalgirio mūšį ėjęs Lietuvos karys”, – projekto naudą įžvelgė Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius.
Ginklai ir apranga atkurti remiantis išlikusiais istoriniais šaltiniais. Nukaldintas naujasis kalavijas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomo XIII a. Desiukiškių kalavijo atitikmuo. Jis rastas 1986 m. Raudonėje (Jurbarko r.). Taip pat atkurta kovinė ietis, kovinis kirvis bei apsaugos, pėstininko skydas, šalmas, pirštinės, šarvai bei drabužiai. Ginklai lengvi, nukalti iš plieno, pavyzdžiui, kalavijas sveria apie 1,4 kilogramo.
Ginklus nukaldino kalviai iš Mažeikių rajono – Algirdas Stankus ir jo sūnūs Mindaugas bei Martynas. Šarvus gamino kauniečiai, Viduramžių karo istorijos klubo entuziastai Karolis Jankauskas ir Juras Visockas. Senovinių drabužių atkūrimu rūpinosi dizainerė Jolanta Rimkutė.
Kariuomenės vadas Tutkus žada, kad pagaminta autentiška apranga ir ginklais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai apsirengs per svarbias valstybines šventes. Pirmąkart juos bus galima išvysti jau rytoj, minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Be to, vasarą, kai sulaukiama daugiausia lankytojų, kariai ketina stovėti prie Gedimino ir Trakų pilių. Tokią unikalią aprangą, kokios neturi jokia kita šalis, žiemos metu ketinama eksponuoti muziejuje.