Čia skautai ne tik patiria linksmybių žaisdami, pokštaudami, bet ir išmoksta savarankiškumo, – vaikai patys gaminasi valgyti, plauna indus po valgio, statosi palapines. Taip pat sužino daugybę naudingų dalykų – rikiuotę, mazgus, Morzės abėcėlę – signalus perdavinėti naktį nuo vieno kalvos iki kalvos, susipažįsta su pirmąja medicinine pagalba.
Tačiau tarp visų linksmybių, kurias patiria stovyklautojai, atsiranda ir keletas nemalonių dalykų, kuriuos privalu atlikti. Viena nemaloniausių užduočių, anot Vakarų krašto „Pamario” tunto tuntininko pavaduotojo D.Urbonavičiaus, yra 6-10 litrų puodo plovimas.
„Pagaminus valgį, reikia ir indus išsiplauti. O jeigu tai buvo didelis katilas ir gerokai prisvilo, tai malonumas jį iššveisti, išgrandyti yra tikrai mažas, nes karšto vandens nėra… Tuomet tame puode būni iki alkūnių”, – nusijuokė jis.
Kariauja kuršiai
Dainų dainavimas vakarais prie laužų yra taip pat neatsiejama skautiškų stovyklų dalis. „Jaunimas atsiveža savo instrumentus, gitaras. Vyresnieji dainuoja ilgiau, mažesnieji – trumpiau, nes kitą rytą vėl visiems laiku atsikelti ir būti žvaliems reikia”, – pasakojo vadovas.
Anksčiau paplitusių karų žaidimų šiuo metu stengiamasi atsisakyti. „Nebent tai būtų istorinio karo tarp kuršių ir žemgalių tematika. Bet prieš tai skautai būna supažindinami su jų istorija. Tokie karai yra daugiau strateginiai, kad kovotojai dalintųsi užduotimis, jaustų erdvę, žinotų, kas yra komanda”, – teigė jis.
Jose dalyvauja net vaikai nuo šešerių metų. „Atsiranda ir jaunesnių. Žinoma, jie būna akyliau prižiūrimi – dviem vaikams tenka vienas prižiūrintis suaugęs vadovas”, – tikino vadovas.
Valgį susiranda
Vaikų stovyklų Lietuvoje ir užsienyje organizatorius Donatas Kireilis „Klaipėdai” teigė, kad jų stovyklose didelis dėmesys yra skiriamas neformaliam jaunimo ugdymui. Tai yra daroma per praktinius įgūdžius. Išgyvenimo stovyklose jaunimas sužino, kaip lauko sąlygomis galima pasigaminti maistą, kaip jį reikia išlaikyti, gamtoje atskirti, kas yra valgoma ir kas nevalgoma, kaip pasiruošti vandenį.
Išgyvenimo stovyklos nuo kitų skiriasi tuo, kad jose yra rengiamos išlikimo pamokos.
Per jas leidžiamasi į žygį tik su kuprine ant pečių, susirandama gyvenamoji vieta, susikuriamas laužas iš to, kas randama miške, pasidaroma palapinė ar gyvenamasis būstas, kuris apsaugotų net nuo lietaus, ir jame praleidžiama naktis. Naktį palapines saugo budintys žvalgai.
Gyvena karinėse bazėse
„Tai nėra visiškai ekstremali stovykla. Ji turi atitikti higienos normas – yra gyvenama palapinėse, maistas perkamas kelis kartus”, – teigė D.Kireilis. Vadovas pastebi, kad tėvai vaikus į ilgesnes stovyklas išleidžia mieliau negu į trumpąsias.
Jo teigimu, vaikai daugiausiai įspūdžių patiria per aktyvius žaidimus bei varžybas – atimant iš priešų vėliavas, gaudant vadovus. Labiausiai stovyklautojams nepatinka užklumpantis blogas oras. „Būna, kad ir išvažiuoja žmonės dėl pabjurusio oro”, – tikino vadovas.
Viena iš organizuojamų stovyklų yra skirta ypatingai jauniems vaikams – nuo 6 iki 9 metų. O didžioji dalis stovyklų yra skirta nuo 10 iki 18 metų jaunimui.
Pigiausiai kainuoja išgyvenimo stovyklos, kuriose jaunimas nakvoja palapinėse, – 350 litų.
Šiek tiek brangesnės yra sukarintos stovyklos, kuriose vaikai apsigyvena karinėje bazėje. Jos kainuoja 480 Lt.
Sukarintose stovyklose akcentuojama disciplina ir tvarka. „Nemažai tėvų siunčia būtent dėl to”, – šypteli D.Kireilis.
Taip pat jaunimą žavi ir kariškas gyvenimas. Jaunuoliai nori pamatyti, kaip vyksta budėjimai, žygiavimai, kaip yra vykdomi taktiniai manevrai.
Mergaitės tokiose stovyklose taip pat noriai dalyvauja. „Praėjusiais metais mergaičių buvo apie ketvirtadalis”, – neslėpė stovyklų vadovas.
Dar brangesnės yra stacionarios stovyklos kaimo turizmo sodybose prie ežerų arba pajūryje. Jų kaina siekia 559 Lt.
Tirs upes
Ekologinio klubo „Žvejonė” vadovė Jūratė Morkvėnaitė teigė, kad klubas organizuoja stovyklas, kuriose vaikai yra ugdomi aplinkosaugine pakraipa.
Stovykloje, kurioje vaikus prižiūrės du būrio vadovai, per dieną bus organizuojama po kelis skirtingus užsiėmimus. Vaikai užsiims vizualiu menu, upių tyrimais, bus skatinama jaunimo iniciatyva, susijusi su aplinkosauga.
Vizualaus meno užsiėmimuose bus siekiama išmokyti vaikus matyti gamtą. „Įsijungę visas antenas, būdami gamtoje galėtų pastebėti ne vien didelius objektus, bet ir skruzdes”, – pasakojo J.Morkvėnaitė.
„Vaikus, kurie jau yra buvę stovykloje ir susižavėję, tėvai, žinoma, noriai išleidžia. O nauji vaikai ateina susiradę informaciją internete, todėl tėvams baugu ir jie skambina, teiraujasi. Kai mes viską papasakojame, turėdami keturiolikos metų patirtį, nusiramina”, – teigė ji.
Stovykloje, truksiančioje penkias dienas, dalyvaus apie 150 stovyklautojų nuo vienuolikos iki septyniolikos metų.
„Mes organizuojame po du žygius per dieną. Daugiau mažiukams būtų per sunku nueiti”, – teigė ji.
Stovykla, yra pelno nesiekianti organizacija, todėl stovyklautojai apmoka tik stovyklos išlaidas. Jaunimas bus apgyvendintas „Žilvičio” stovykloje ir kelialapis kainuoja nuo 160 iki 180 Lt.
Jūrų skautai šią vasarą organizuoja tris stovyklas. Jaunesniųjų skautų vadovų – valtininkų stovykla vyks liepos mėnesį. Joje dalyvaus jaunimas nuo 14 iki 18 metų.
Buriuos ir irkluos
Visiškai kitokias stovyklas vasaromis rengia jūrų skautai. Jaunimas jose mokosi buriuoti, irkluoti.
Šią vasaras bus rengiamos trys jūrų skautų stovyklos: jaunesniųjų skautų vadovų – valtininkų stovykla; jūrų skautų konferencija, į kurią suvažiuos visos Lietuvos jūrų skautai; buriavimo stovykla prie Kauno marių.
„Gyvenama palapinėse, žaidžiama daug žaidimų, susijusių su gamta. Jūrų skautų stovyklų specifika yra viskas, kas susiję su vandeniu. Tai ir buriavimas, ir irklavimas”, – teigė jūrų skautų konferencijos vadovas Justas Janulevičius.
Stovyklos kaina yra apie 120 litų. Į šią kainą įeina gyvenimas, programa, maistas.