Pirmą kartą sveikatos apsaugos ministerija nusiteikimą ne konfrontuoti, o bendradarbiauti su pacientų atstovais pagrindė realiais veiksmais. Visuomeninėms įvairiomis ligomis sergančius žmones vienijančioms ir sveikatinimo srityje dirbančioms organizacijoms skirta 200 tūkst. litų.
Iki šiol pacientų organizacijos iš valstybės finansinės paramos nesulaukdavo. Tuo tarpu ministerijos pareigūnai jų adresu ne kartą yra metę įžeidžiamai skambančius ir tikrai ne visada pagrįstus kaltinimus, kad yra išlaikomos farmacijos bendrovių, todėl iš tiesų ginančios ne ligonių, o jų interesus.
Teiks paslaugas namuose
Daugelis Lietuvoje veikiančių pacientų atstovų asociacijų gyvos vien jų narių entuziazmu. Apsiginklavęs vien juo ne ką tenuveiksi, todėl joms labai svarbi parama. Ji atveria naujas galimybes plėtoti naudingą ligoniams, jų artimiesiems ir visai visuomenei veiklą.
Ši veikla koncentruojasi kaip tik tokiose srityse, kurios labiausiai apleistos, nesulaukia valstybės dėmesio ir finansavimo, nors yra reikalingos žmonėms: sveikos gyvensenos ugdymo, psichologinės paramos sergančiųjų įvairiomis ligomis šeimoms ir artimiesiems bei jiems patiems, psichosocialinės reabilitacijos, specialistų mokymo, socialinių paslaugų, donorystės skatinimo, informavimo ir švietimo.
Lėšų skirta dviem projektams, kurie bus įgyvendinami Kaune. Vieną jų parengė Kauno apskrities sergančiųjų išsėtine skleroze draugija „Oremus”. Ji ketina teikti mobiliosios slaugos paslaugas sergantiesiems šia sunkia liga. Taip tikimasi pagerinti jų gyvenimo kokybę, skatinti aktyvumą, bendravimą, suburti specialistų komandą, prieinamą visiems sergantiesiems.
Draugijos pirmininkė Aldona Bukantienė sako, kad Kaune yra apie 60 sergančiųjų išsėtine skleroze, kuriuos liga įkalinusi tarp keturių sienų. Jiems reikia paslaugų namuose. Kai kurie negali išeiti iš namų dėl to, kad gyvena viršutiniuose aukštuose, o liftų nėra. „Jiems neprieinamos jokios paslaugos – nei masažai, nei psichologo konsultacijos. O kartais reikia labai nedaug, kad žmogus geriau pasijaustų”, – sako A.Bukantienė.
Ji šia sunkia liga serga nuo 1998 metų, tad jai gerai pažįstamos ligonių problemos: „Aš pati sergu lengvesne ligos forma, galiu pamažu vaikščioti, dar dirbu. Tačiau yra daug labai sunkių ligonių, kurie vieniši, nes išyra šeimos, vaikai išvyksta mokytis. Jiems reikia ir psichologinės, ir medicininės pagalbos”.
Iki šiol organizacija tik kelis kartus gavo paramą iš miesto Savivaldybės nedideliems projektams. Kitų lėšų geriems darbams ir svarbiems sumanymams įgyvendinti ji neturi. „Mūsų didžiausias turtas – savanoriai, kurių turime net 18”, – sakė pašnekovė.
Paremtas ir Kauno jaunimo narkologinės pagalbos centro parengtas projektas, kuriame numatyta rengti specialistų mokymus, kaip įgyvendinti prevencines programas ugdymo įstaigose. Šių programų taikinys – priklausomybės nuo narkotikų, lošimų, bulimijos bei anoreksijos prevencija.
Rengs seminarus šeimoms
Vaisingumo Asociacijos vadovė Daiva Bukauskienė labai džiaugiasi gauta parama – 9,6 tūkst. litų. „Pirmą kartą mus parėmė ministerija. Užsiimame švietėjiška veikla, tačiau pinigų trūkumas riboja mūsų galimybes. O veikti tikrai yra ką. Jau seniai norėjome organizuoti seminarus nevaisingoms šeimoms, dabar šį siekį galėsime įgyvendinti”, – sako D.Bukauskienė.
Pasak asociacijos vadovės, informacijos ypač trūksta gyvenantiems rajonuose, kaimuose. Ir, kad ir kaip būtų apmaudu, trūksta ir tenykščiams medikams. Dažnai, kai 26-erių metų sulaukę žmonės kreipiasi į gydytojus, nes negali susilaukti vaikelio, jiems sakoma, kad dar anksti, dar jauni. Kai ateina po dešimtmečio, pareiškiama, kad per vėlu.
Tokios klaidos daug kainuoja: įsisenėjus problemai reikalingos labai brangios dirbtinio apvaisinimo procedūros.
„Mūsų tikslas – mokyti ir šviesti ne tik nevaisingas poras, bet ir gydytojus, kad nedarytų klaidų, kurios gali būti lemtingos. Planuojame važinėti po visą Lietuvą, skaityti paskaitas.
Dalį šių pinigų panaudosime interneto svetainei sukurti. Joje taip pat bus daug informacijos apie nevaisingumą, žmonės, susidūrę su šia problema, galės pabendrauti tarpusavyje, pasikonsultuoti su medikais”, – dėsto planus D.Bukauskienė.
Sieks šviesti visuomenę
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija įgyvendins projektą, kuris stiprins tarpsektorinį bendradarbiavimą psichikos sveikatos srityje. Jam skirta 9,9 tūkst. litų.
„Norime paskatinti visus suvokti, kad nėra sveikatos be psichikos sveikatos. Žadame šviesti visuomenę ir specialistus, keisti jų požiūrį į sutrikusios psichikos žmones, kad jiems būtų sudarytos sąlygos gyventi tarp mūsų. Suvokimo, kad jų nereikia skubėti uždaryti į ligoninę, o pirmiausiai vertėtų išbandyti bendruomenines paslaugas, labai trūksta, todėl ir šių paslaugų tinklas nepakankamai išplėtotas”, – sakė Danutė Kašubienė, bendrijos vadovė.
Dviem projektams finansavimas suteiktas Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijai „Gyvastis”. Vienas iš jų skatins organų donorystės propagavimą. Pasak asociacijos Vilniaus skyriaus vadovo Valdo Čiulados, Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje kitų Europos valstybių, vis dar labai didelė dalis ligonių, sergančių sunkiomis inkstų ligomis, yra dializuojami, nes jiems dėl donorų trūkumo tenka labai ilgai laukti, kol atsiras galimybė persodinti inkstą, o kai kurie to ir nebesulaukia.
Planuojama sukurti socialinę reklamą, kuri bus transliuojama per radiją „Pasikalbėk su savo artimaisiais apie organų donorystę. Vienas pokalbis gali pakeisti daugelio žmonių likimus”.
Kitas asociacijos projektas skirtas psichologinei paramai nefrologiniams ligoniams teikti. Taip tikimasi jiems padėti įveikti depresiją, dažną šios ligos palydovę, susitaikyti su liga, gyventi visavertį gyvenimą. Projekto metu planuojama surengti 7 psichologinės paramos stovyklas, kuriose dalyvaus dializuojami, patyrę inkstų persodinimą ligoniai, jų šeimų nariai.
Nuo kalbų prie darbų
Sveikatos politikų susitikimai su pacientų organizacijomis – ne naujiena. Ir ankstesnieji ministrai bandė užmegzti dialogą su ligonių atstovais, tačiau viskas baigdavosi tuo, kad pacientai paverkdavo, pasibėdodavo ir aštresnio žodžio nevengdavo, ministrai juos apramindavo, ką nors pažadėdavo ir visi išsiskirstydavo iki kito karto.
Šį pavasarį prasidėjusių Sveikatos apsaugos ministerijos susitikimų su pacientų organizacijomis metu buvo siekiama ne tik išsiaiškinti, kokios skaudžiausios problemos, su kuriomis susiduria ligoniai, bet ir iš jų išskirti du svarbiausius prioritetus. Juos ministerija įsipareigojo išspręsti per metus. Kaip laikomasi įsipareigojimų, stebi neseniai ministerijoje ryšiams su pacientų atstovais įdarbinta specialistė Agnė Marudinaitė, turinti įgaliojimus aiškintis, kur stringa sprendimai.
Taip pat po susitikimų su pacientų atstovais nuspręsta rasti lėšų ir paremti šias organizacijas. Kovo mėnesį buvo patvirtinta Nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikatinimo veikloje, skatinimo programa. Šiems metams jai skirta 200 tūkst. litų.
Pasak A.Marudinaitės, tai nėra labai didelė suma, juolab žinant, kad sveikatinimo veikla užsiimančių bei pacientus vienijančių organizacijų Lietuvoje yra arti 100. Todėl priimtas sprendimas vienam projektui skirti ne daugiau kaip po 10 tūkst. litų, kad jų būtų paremta kuo daugiau.
Projektų vertinimo komisija sulaukė 46 paraiškų paramai gauti, o lėšų poreikis visiems parengtiems projektams siekė per 400 tūkst. litų. Iš jų patvirtinti 26, jiems išdalyta 196,7 tūkst. litų. Didžiausią paramos dalį gavo Vilniaus apskrities nevyriausybinės organizacijos, kurios pateikė daugiausiai projektų.