Valstybės dėmesio ir paramos pasigendanti pirminė sveikatos priežiūros grandis gaus finansinę injekciją iš struktūrinių fondų
Jau seniai sveikatos politikai deklaruoja, kad pirminė sveikatos priežiūra turinti spręsti 80 proc. sveikatos problemų. Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo
strategijoje numatyta, jog per keletą ateinančių metų daugiau kaip pusę šios grandies teikiamų paslaugų turės teikti privatūs paslaugų teikėjai.
Tačiau skirstant pinigus šios nuostatos užmirštamos. Didžiausi jų srautai teka į ligonines, o ne į poliklinikas, šeimos medicinos, pirminės sveikatos priežiūros centrus.
Išsiplėtė geografija
Ekspertų teigimu, finansuojant pirminę grandį manipuliuojama įkainiais, skatinamomis paslaugomis, didesniais atlyginimais, o ne skiriant realias, apčiuopiamai didesnes pinigų sumas. Valstybė per menkai remia šeimos gydytojus, kurie dirba ar norėtų dirbti privačiai. Šias spragas iš dalies užpildys iš ES struktūrinių fondų gaunama parama.
Skirstant 2003-2006 metams sveikatos priežiūros sričiai numatytą ES struktūrinių fondų paramą, vienas iš prioritetų buvo bendrosios praktikos gydytojo (BPG) institucija. Neseniai baigėsi antrasis šios paramos skirstymo etapas. Jo metu įvairios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos išsidalijo 58,8 mln. litų. Iš viso paremti 74 projektai.
Bendrojo programavimo dokumente buvo numatyta remti tik trijų apskričių: Klaipėdos, Tauragės ir Marijampolės – BPG įstaigas, tačiau vėliau pavyko susitarti su Europos Komisija ir įtraukti daugiau regionų. Pirmiausiai tuos, kurie lig šiol neturėjo galimybės gauti jokios tarptautinės paramos: Šiaulių, Telšių, Panevėžio apskritis bei Raseinių rajoną.
Antrame paramos skirstymo etape numatytas lėšas rajonai pasidalijo labai tolygiai, pastebi laikinai einanti Sveikatos apsaugos ministerijos Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėjos pareigas Kristina Auruškevičienė. Iš 111 pateiktų projektų patvirtinti 74. Didžiausia lėšų dalis atiteko Šiaulių bei Panevėžio apskričių BPG įstaigoms (27 ir 26 proc.), Telšių apskričiai – 17 proc., Marijampolės – 11 proc., Raseinių ir Klaipėdos po 7 proc. ir Tauragės – 5 proc.
Liūto dalį ES paramos, 65 proc., gaus viešosios įstaigos. Biudžetinėms ir privačioms atiteko apytikriai po penktadalį lėšų. „ES parama skirta BPG įstaigų infrastruktūros modernizavimui. Atrenkant projektus buvo kreipiamas dėmesys, kad šie pinigai pasiektų kuo daugiau žmonių, ypač gyvenančių atokesniuose rajonuose, pagerintų jiems teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą”, – aiškino K.Auruškevičienė.
Užkamšė finansavimo spragas
Bendra pinigų suma, kuri atiteko BPG įstaigoms pirmojo ir antrojo paramos skirstymo etapų metu, siekia 81,5 mln. litų. Tai išties nemaža finansinė parama, kurios naudą jau pajuto ar pajus netolimoje ateityje daugelis Lietuvos gyventojų, ypač gyvenančių kaimuose, rajonuose. Tačiau ES struktūrinių fondų lėšos, kurios padėjo sėkmingai užkaišyti nepakankamo valstybinio finansavimo plyšius, baigėsi.
2007-2013 metų ES paramai sveikatos sektoriui numatyti pinigai bus skirstomi kitoms įstaigoms ir sritims, BPG grandis galės atsignybti nebent kokį trupinėlį iš kardiologinei pagalbai stiprinti skirtų lėšų. Tada pirminei grandžiai teks plačiau atverti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto piniginę, priešingu atveju deklaruojamų tikslų pasiekti nepavyks.
Stiprinant BPG instituciją dar teks nuveikti daug darbų ir išspręsti daugybę problemų. Viena aštriausių šiuo metu – šeimos gydytojų trūkumas. Jų trūksta ne tik kaimuose, rajonuose, bet ir didžiuosiuose miestuose, ir didžiosiose poliklinikose, ir privačiose šeimos gydytojų klinikose bei kabinetuose. Trūksta ir slaugos personalo, ypač bendruomenės slaugytojų. Dėl to didėja eilės, pacientams tenka laukti, kol galės patekti pas šeimos gydytoją net iki dviejų savaičių.
Pasak laikinai einančio sveikatos apsaugos ministro pareigas Žilvino Padaigos, gydytojų stygius buvo užprogramuotas priėmus nepamatuotus sprendimus, kai apie 1993 metus buvo beveik perpus sumažintas priėmimas į medicinos studijas. Prieš kelerius metus jį padidinus, 2008-2009 metais turėsime naują gydytojų pamainą. Be to, resursai jau planuojami pagal atskiras specialybes, įvertinus, kurių atstovų labiausiai trūksta.
Laikinasis ministras įžvelgia neišnaudotų resursų ir tarp restruktūrizuojamų sveikatos priežiūros įstaigų medikų. Užuot verkšlenę, kad gali netekti darbo uždarius ligoninę ar sumažinus lovų skaičių, gydytojai ir slaugos specialistai galėtų papildyti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dirbančių medikų gretas.
Ž.Padaigos teigimu, Lietuva pagal gydytojų skaičių, tenkantį 10 tūkst. gyventojų, pirmauja Europoje, o gydytojų trūksta. Tai rodo, kad žmogiškieji resursai netolygiai paskirstyti. Jie susikoncentravę stacionarinėje grandyje, o pirminėje jaučiamas trūkumas. Keičiantis paslaugų proporcijai – mažėjant hospitalizavimo rodikliui, pirminei grandžiai plečiant paslaugų apimtis išryškėja netolygumai.
Galėtų labiau remti savivaldybės
Dėl didelių eilių poliklinikose, šeimos medicinos klinikose kaltas ne tik gydytojų trūkumas, įsitikinęs Ž.Padaiga. Jo teigimu, šeimos gydytojai vis dar linkę be reikalo siuntinėti ligonius pas specialistus. Ypač tai juntama poliklinikose, kuriose nėra atskirtas pirmas ir antras lygiai. „Tokiose poliklinikose net 4 iš 5 atėjusių pas šeimos gydytoją ligonių jis siunčia konsultuotis”, – piktinasi laikinasis ministras.
Tačiau šeimos gydytojai tikina esą priversti tai daryti, nes daugelio kompensuojamųjų vaistų jie negali išrašyti be specialisto konsultacijos. Laikinojo ministro teigimu, padėtis keičiasi. Neseniai priimtas sprendimas šeimos gydytojui leisti išrašyti antidepresantus be psichiatro konsultacijos net 6 mėnesiams. Tai turėtų sumažinti siuntimų skaičių, o kartu – ir eiles.
Vis dėlto padėtis iš esmės pasikeis tik atskyrus pirmą ir antrą lygį. Tokių pavyzdžių įvairiuose Lietuvos miestuose jau yra. Tose poliklinikose, kuriose antrasis lygis atskiriamas ir suformuojamas atskiras konsultacinis ar diagnostinis centras, eilės pas specialistus, tyrimams išsyk sumažėja. Deja, šis procesas vyksta nepakankamai sparčiai, kai kurių įstaigų vadovai nenori jokių permainų, tikina Ž.Padaiga.
Kitas žingsnis po lygių atskyrimo – pirminės grandies privatizavimo procesas. Tose poliklinikose, kur lygiai atskirti, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus centro poliklinikoje, miesto centre esantis jos padalinys tapo diagnostikos centru, o šeimos gydytojai dirba filialuose, išsimėčiusiuose po visą miestą. Nemaža jų dalis norėtų privatizuoti tuos filialus, tačiau ne visų įstaigų vadovams tai priimtina. Jie motyvuoja, esą yra teisinių kliūčių.
„Manau, kad tai yra visiškai realu. Ir tos kliūtys – daugiau nenoras. Be to, per mažai privačią šeimos gydytojų iniciatyvą remia savivaldybės. Tuose miestuose, kur jos rėmė šį procesą, beveik visa pirminė grandis buvo privatizuota. Taip yra Plungės mieste ir rajone. Savivaldybė atidavė jiems pastatus, patalpas, ir jie savarankiškai dirba, gerai tvarkosi. Patenkinti ir medikai, ir ligoniai”, – teigė laikinasis ministras.
Tačiau jis nieko neužsiminė apie valstybės įsipareigojimus labiau finansiškai remti privačiai dirbančius ar norinčius tai daryti šeimos gydytojus. Jie ne tik pasigenda didesnės finansinės paramos, bet vis dar jaučiasi diskriminuojami lyginant su didžiosiomis poliklinikomis, kurias proteguoja ir ligonių kasos, ir savivaldybės, teigė Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos centro vadovas Leonas Valius.