Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama kosmetikos ir higienos gaminių saugumui
Kenksmingų medžiagų galima rasti ne tik kremuose, dezodorantuose, bet ir šampūnuose, dantų pastose, burnos skalavimo priemonėse, plaukų dažuose. Europos Sąjungoje galioja specialus standartas, reglamentuojantis dažniausiai naudojamas buityje chemines medžiagas, kurios gali sukelti alergiją. Tarp jų yra ir parafenilendiaminas, kurio randama beveik visų rūšių tamsiai rudų ar juodų spalvų plaukų dažuose.
Pasak Kosmetikos mokslo komiteto pirmininkės alergologės profesorės Rūtos Dubakienės, Lietuvoje kosmetikos ir higienos priemonių poveikiui sveikatai, toksiškumui, alergijos rizikai Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, dar skiriama nepakankamai dėmesio. Šią spragą kaip tik ir bandoma užpildyti.
„Pastaruoju metu komitetas atlieka didžiulį darbą – vertiname net 85 rūšių plaukų dažus. Juose yra ir minėtos cheminės medžiagos. Ji gali sukelti kontaktinį dermatitą ir net onkologinius susirgimus”, – tikina R.Dubakienė.
Ji atkreipia dėmesį, jog parafenilendiamino gali būti ir blakstienų tuše, juodai dažytame kailyje, drabužiuose, pėdkelnėse. Juos dėvint ant pliko kūno galimos alerginės reakcijos.
Nemažai žmonių yra jautrūs ir parabenams, kurių gali būti vaistuose, kosmetikoje, higienos produktuose – muiluose, šampūnuose, kremuose. Jei šios medžiagos turinčios priemonės, pavyzdžiui, kūno kremas, tepamas krūties srityje, kalbama apie galimą krūties vėžio vystymąsi, akcentuoja komiteto pirmininkė.
Europos Komisija neseniai rekomendavo kosmetikos ir higienos gaminiuose nebenaudoti vieno stipriausių alergenų – atranolio. Svarstoma, ar nereikėtų taip pat pasielgti ir su arbatmedžio aliejumi, kurio yra kūno kremuose, veido priežiūros priemonėse, netgi gydomosiose, nes jis taip pat gali sukelti kontaktinį dermatitą.
Neretai dermatitus, fotoalergijas sukelia antiseptinės priemonės, kurių yra muiluose, kremuose su ultravioletinių spindulių filtru, ypač jei juos pavartojus būname saulėje. Stiprus alergenas yra ir formaldehidas, naudojamas kosmetikoje, insekticiduose (apsaugos priemonėse nuo vabzdžių).
R.Dubakienė atkreipia dėmesį, kad ir kai kurios nekenksmingos sudedamosios kosmetikos dalys gali kai kuriems žmonėms sukelti nepageidaujamas reakcijas. Dažniausiai fiksuojamas jautrumas pelynams, ramunėlėms, medetkoms, vaisių rūgščiai. Tokiais atvejais išsitepus veidą kremu jis gali parausti, ištinti.
„Alergija cheminėms medžiagoms – tai individuali organizmo reakcija, bet ne įgimta, o įgyjama. Todėl, net jei niekada nebuvote alergiški vienai ar kitai medžiagai, taip gali nutikti. Alergija retai kada išnyksta savaime, dažnai trunka visą gyvenimą. Jos negalima ignoruoti, reikia nustatyti alergeną ir vengti su juo kontakto”, – aiškina alergologė.
Tačiau R.Dubakienė nelinkusi kelti panikos: tie, kurie jaučiasi visiškai sveiki, gali ir toliau be baimės naudoti tą kosmetiką ir higienos priemones, prie kurių yra įpratę.