Rugsėjo 30-ąją Vokietijoje nustos galiojęs laikinasis įstatymas, pagal kurį asmenims, Antrojo pasaulinio karo metais iš okupuotų šalių išvežtiems į nacių Vokietiją priverčiamiesiems darbams, mokėtos kompensacijos.
Lietuvos gyventojai į Trečiąjį reichą buvo pradėti vežti 1942 metų sausį. Kareiviai nelaiminguosius gaudydavo miestų gatvėse ir aikštėse. Tokių nacių vergų iš Lietuvos buvo išgabenta maždaug trisdešimt tūkstančių. Keli tūkstančiai iš jų, daugiausiai žydų, buvo nužudyti.
Nuo nacių režimo nukentėję žmonės kompensacijas gauna iš specialaus Vokietijos fondo „Atmintis, atsakomybė ir ateitis”. Išmokas Lietuvoje atsiėmė maždaug 12 tūkstančių žmonių. Tam fondas skyrė beveik 17 milijonų eurų.
Tam tikros trinties neretai susidarydavo dėl to, kad Vokietijos fondas su atitinkamomis Lietuvos institucijomis bendraudavo ne tiesiogiai, bet per kitą fondą – „Sutarimas ir susitaikymas”, įkurtą Rusijoje. Dokumentus iš nukentėjusių Lietuvos piliečių priimdavo Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, atitinkamas paraiškas pateikdavęs Rusijos fondui, kuris su Vokietijos fondu bendradarbiaudavo tiesiogiai.
Artėjant rugsėjo 30-ajai Vilniuje vakar buvo surengta spaudos konferencija, kurioje buvo apžvelgtas nuveiktas darbas. Keli nuo nacių nukentėję asmenys anksčiau skundėsi „Kauno dienai”, kad jie vis dar negauna išmokų, nors pateikė visus reikalingus dokumentus.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Algirdas Stankevičius „Kauno dienai” sakė, kad visi, kurie laiku pateikė reikiamus dokumentus, išmokas jau gavo. „Žinoma, būtų buvę daug sklandžiau, jeigu mūsų centras su Vokietijos fondu būtų veikęs tiesiogiai, o ne per tarpininką. Bet ką padarysi – traukinys jau nuvažiavo. Visi dokumentai turėjo būti pateikti iki 2001 metų gruodžio 31-osios. Jei kas pavėlavo, tai jau tų asmenų problemos”, – sakė A.Stankevičius.
Spaudos konferencijoje pranešta, kad fondas „Atmintis, atsakomybė ir ateitis”, įvertindamas ypač sunkias darbo sąlygas nacių stovyklose Alytuje ir Salaspilyje (Latvija), planuoja skirti papildomų lėšų būtent čia dirbusiems Lietuvos piliečiams.
„Džiaugiuosi, kad galiu perduoti gerą žinią apie papildomą 500 eurų dydžio išmoką priverstiniams darbininkams buvusiose kalinimo įstaigose, prilyginamose koncentracijos stovykloms. Tie asmenys, kurie dirbo priverstinį darbą nacių stovyklose Alytuje ir Salaspilyje ypatingai sunkiomis sąlygomis, išmokų programos galutiniame etape dar gaus tūkstančio eurų priemoką”, – BNS citavo Vokietijos fondo valdybos pirmininko Giunterio Sathofo žodžius, pasakytus spaudos konferencijoje.
Nors išmokų programos netrukus bus baigtos, Vokietijos fondo, Rusijos fondo ir prašymų priėmimo įstaigose Lietuvoje bendradarbiavimas tęsis ir 2007 m. Būtent Rusijos fondas dar gaus nedidelę sumą Vokietijos fondo palūkanų, taip pat turės perduoti Vokietijai baigiamąsias ataskaitas.