Kauno miesto teritorijoje esantys Amalių kolektyviniai sodai jau seniai virsta gyvenamųjų namų kvartalu. Tačiau dabar šis procesas yra chaotiškas ir gyvenvietė gali tapti individualių namų sangrūda.
Savivaldybė šį chaosą tik skatina – užuot planavus šios gyvenvietės plėtrą, numačius patogias važiavimui gatvių schemas, leidžiama privatizuoti valstybės žemėje esantį kelią ir paversti jį aklagatviu, nors tam prieštarauja kiti sodų bendrijos nariai.
Gali netekti įvažos iš plento
Amalių sodų bendrijos nariams privatizuojant savo sklypus prie takų buvo palikti po 3–3,5 metro pločio ruožai. Juose savininkams leista sodinti daržoves, tačiau už šią žemę valstybei reikia mokėti nuomos mokestį. Toks sprendimas priimtas numatant, kad sodai taps gyvenviete ir jai būtina palikti erdvės gatvių platinimui.
Tačiau ši suprantama logika baigiasi ties įvaža į sodus iš Biruliškių plento. Savininkas, nusipirkęs du sklypus abipus Juodgrūdžių tako, nusprendė juos sujungti. Jam pakako dviejų šalia įsikūrusių sodininkų sutikimo ir Savivaldybė uždegė žalią šviesą rengti detalųjį planą. Pagal jį įvaža bus paversta privačia valda ir panaikinta. Tam šiuo metu tetrūksta miesto Tarybos pritarimo. „Viską dariau legaliai, gavau leidimus ir nemanau, kad trukdau kitiems bendrijos nariams, nes čia yra daug kitų kelių”, – teigė sklypo savininkas Vytautas Martusevičius. Jis tvirtino, kad tam dar 2002 metais visuotiniame susirinkime pritarė patys sodininkai.
Istorija panaši į detektyvą
Tuo tarpu Amalių sodų bendrijos pirmininkas Morkus Vytautas Subačius teigė, kad sodų bendrija niekada nepritarė tokiam savininko norui. „2002 metais buvo susirinkimas, bet šis klausimas jame tikrai nesvarstytas, – sakė jis. – Tuometinis bendrijos pirmininkas savavališkai perdarė protokolą, įrašydamas šį klausimą ir neva įvykusio teigiamo balsavimo rezultatus, bet konkrečių žmonių parašų jame nėra”, – teigė jis, rodydamas „Kauno dienai” dokumentus. Tuo metu susirinkimui pirmininkavęs Algimantas Bubulis taip pat sakė neprisimenantis, kad būtų svarstytas šis klausimas.
Norėdama išsikapstyti iš šios painiavos bendrija pernai visuotiniame susirinkime senąjį protokolą pripažino negaliojančiu ir patvirtino savo nepritarimą dalies Juodgrūdžių tako privatizavimui. „Taip pat žadame kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl senojo protokolo suklastojimo”, – sakė M.V.Subačius.
Susirašinėja trejus metus
Bendrija su Savivaldybės Miesto plėtros departamentu ir Kauno apskrities administracija susirašinėja jau trejus metus. Visi valdininkų atsakymai rėmėsi senuoju abejotinu protokolu. „Gavę naująjį protokolą, valdininkai papildomai paprašė visų balsavusiųjų sąrašų originalų. Tai padaryti mums nebuvo problemų, bet kyla klausimas, kodėl to nebuvo reikalaujama iš norinčio privatizuoti kelią savininko, kai įteikė senąjį netikrą protokolą”, – stebėjosi pirmininkas.
Vis dėlto naujasis bendrijos nutarimas Savivaldybės sprendimui įtakos neturėjo. Miesto plėtros departamento direktorius Povilas Kuprys sodininkus raštu informavo, kad sklypo Juodgrūdžių tako atkarpoje detalusis planas birželį bus teikiamas tvirtinti miesto Tarybos posėdyje. P.Kuprys „Kauno dienai” šią situaciją komentavo aptakiai, teisindamasis, kad nėra į ją įsigilinęs ir nežino visų aplinkybių. „Jei savininko noras akivaizdžiai prieštarauja kitų bendruomenės narių interesams, politikai turėtų nepritarti šiam detaliajam planui”, – kalbėjo jis.
Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius mano, kad kiekvienas sklypo savininkas turi teisę formuoti sklypo detalųjį planą, net jei į jį patenka valstybės žemėje esantis kelias. „Tačiau tai reikia suderinti su kitais bendruomenės nariais, šiuo atveju savininkas tikriausiai nepakankamai bendravo su kitais sodininkais, – mano N.Valatkevičius. – Jei prieštaravimai išliks, politikai galės šio plano netvirtinti arba įvyks derybos tarp visų suinteresuotų pusių”. Vedėjas nemano, kad Savivaldybė nekontroliuoja situacijos, kai Amaliai iš sodų virsta gyvenamuoju kvartalu ir naujieji savininkai gali turėti įvairiausių norų. „Centrinių gatvių tikrai neleisime privatizuoti”, – teigė N.Valatkevičius.
Įžvelgia grėsmę
„Šiuo keliu naudojasi kelios dešimtys kitų sklypų savininkų. Kai kurie iš mūsų, pavyzdžiui, norėtų praplėsti savo sklypą, bet teigiama, kad dėl būsimosios gyvenvietės šis takas turi būti ne mažiau kaip 12 metrų pločio, tačiau kodėl kitiems leidžia pasiimti visą kelią ir užkirsti išvažiavimą į plentą”, – piktinosi Juodgrūdžių tako sodininkai.
M.V.Subačius teigė, kad įvažos iš Biruliškių plento uždarymas sukeltų ne tik nepatogumų, bet ir grėsmę. „Nelaimės atveju būtų sudėtinga privažiuoti greitosios pagalbos, ugniagesių mašinoms, nes kiti šio kvartalo takai sankryžose turi siaurus ir smailius kampus; juose didesniam automobiliui neįmanoma apsisukti, – aiškino pirmininkas. – Prieš porą metų čia degė namas, girdėtumėte, kaip keikėsi ugniagesiai negalėdami normaliai privažiuoti. Padėtis bus dar blogesnė, jei neteksime įvažos iš plento”, – įsitikinęs jis.
Gyvenvietė kuriasi chaotiškai
Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas sako, kad Savivaldybė valstybinį kelią gali leisti privatizuoti, jei tai numatyta miesto bendrajame plane. „Bet turi būti atsižvelgta į gyventojų interesus – jeigu jie tam prieštarauja, kyla daug abejonių, ar vietos valdžia gali taip lengvai atiduoti privačiam asmeniui valstybinį kelią”, – kalbėjo jis.
Petrašiūnų seniūnas Algimantas Vilkevičius sako, kad didžiausia Amalių problema – realybės neatitinkantis juridinis statusas. „Oficialiai tai yra sodų bendrija, bet, būdama miesto teritorijoje, ji greitai taps gyvenamųjų namų kvartalu, tačiau dabar šis procesas – chaotiškas”, – kalbėjo jis.
Pasak seniūno, Amaliuose nėra gyvenvietei reikalingos infrastruktūros. „Pavyzdžiui, dėl siaurų takų „Kauno švara” negali atvažiuoti su didelėmis mašinomis išvežti iš gyventojų konteinerių, tai daroma su mažesne technika, taip pat sunku būtų privažiuoti specialiųjų tarnybų transportui, – kalbėjo A.Vilkevičius. – Nėra erdvės ir išvedžioti komunikacijų vamzdžius”.
Pasak seniūno, dėl neaiškaus teritorijos statuso iškyla ir interesų konfliktai formuojant sklypus naujiems savininkams. „Kai nėra aiškios plėtros vizijos, galima liūdnai pajuokauti, kad į šią gyvenvietę greitai bus įmanoma patekti tik sraigtasparniais”, – sakė jis. Seniūnas mano, kad bendrija tik pati gali nutraukti savo egzistavimą ir tada ši teritorija oficialiai taptų gyvenviete.
Urbanistas Rimvydas Palys mano, kad Savivaldybė pirmiausia turėtų numatyti visos Amalių sodų teritorijos plano perspektyvą ir neskubėti tvirtinti abejotinus detaliuosius planus. „Kai ten bus gyvenvietė, galbūt šis kelias taps labai svarbus ir jį paskui teks išpirkti iš savininko, – kalbėjo urbanistas. – Vaizdžiai kalbant, nevertėtų siūti sagų, kol dar nebaigtas švarkas”.