Mėnesinės algos didinimas

Nuo liepos 1 dienos minimali mėnesinė alga padidėjo 50 litų – iki 600 litų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija mano, kad to nepakanka – minimalią mėnesinę algą reikia didinti tiek, kad ji siektų 50 procentų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Toks siūlymas bus pateiktas artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje. Apie tokio sprendimo priežastis kalbėtasi su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininku Artūru Černiausku.

– Kas lėmė tokį sprendimą – siūlyti, kad minimali alga siektų pusę vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio?

– Jau seniai kalbame, kad Vyriausybės reikalavimas didinti minimalią mėnesinę algą yra politiniai sprendimai pagrįsti avantiūrizmu. Ekonominių paskaičiavimų nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei Finansų ministerija tikrai neturi. Nėra paskaičiuota, ar tas didinimas 50 litų yra pakankamas: ar ne per didelis, ar ne per mažas. Valstybė pasiūlė, tačiau niekas nežino ekonominės naudos. Beje, kol kas nesiūlome, kad minimali mėnesinė alga būtų visa neapmokestinama.

– Kuo toks siūlymas būtų naudingas darbdaviams?

– Tokią idėją iškėlėme dar 2005 metais. Atlyginimo vidurkį verslininkai žino, tad gali iš anksto pasiskaičiuoti, pasiruošti atlyginimo didėjimui. Tai nebūtų politinis sprendimas. Tuo tarpu bus Seimo rinkimai, politinėms partijoms, einančioms į politiką, vėl bus naudinga siūlyti didinti atlyginimą.

Mūsų idėją palaikė ir Europos profesinių sąjungų konfederacija. Neseniai ji pasiūlė nustatyti vienodą MMA skaičiavimo tvarką Europos Sąjungos valstybėse.

– Ar siūlote minimalų atlyginimą skaičiuoti nuo kiekvienos įmonės vidutinio atlyginimo, ar visos Lietuvos?

– Siūlome imti visos Lietuvos vidurkį, nes kai kuriose įmonėse atlyginimai yra labai dideli, kitose – maži. Tad skirtumas būtų gana ryškus. Respublikinis vidurkis yra apie 1470 Lt, o gaunančiųjų minimalų mėnesinį atlyginimą padėtis yra pablogėjusi.

– Pritaikius Konfederacijos siūlymą, minimali mėnesinė alga būtų per 700 Lt. Kiekvieną kartą didinant minimalų atlyginimą ne vienas darbdavys skundžiasi, kad jiems tai per sunku. Kaip manote, ar nebus smarkiai priešinamasi siūlymui?

– Tokiais atvejais visada atsakau Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio žodžiais – jei darbdavys nesugeba darbuotojui mokėti minimalaus mėnesinio atlyginimo, tuomet geriau, kad jis bankrutuotų ir eitų dirbti kitam.

Po pastarųjų minimalios mėnesinės algos didinimų Ūkio ministerija yra ištyrusi, kad tai papildomos bankrotų bangos nesukėlė. Kita vertus, įmonių pelnas didėjo 20 kartų, o minimali alga – 20 procentų. Nagrinėjant BVP sudėtį, darbo užmokesčio dalis yra viena mažiausių. Jei gerai pamenu, apie 35 procentus. Ji tikrai gana nedidelė.

– Minimalios algos didinimas 50 litų dabar daug naudos darbuotojams nesuteikia – didžioji dalis tenka ne jam, o valstybei. Ar nesiūlysite didinti neapmokestinamos dalies?

– Mes iš karto siūlėme didinti neapmokestinamą minimumą. Dabar iš 600 litų minimalios mėnesinės algos darbuotojui realiai teks, jei gerai pamenu, apie 20 Lt. Tuo tarpu tas, kuris uždirba 3000 litų, gaus beveik 200 litų daugiau. Socialinis atotrūkis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančiųjų yra didžiulis, ir jis vis didinamas.

Siūlėme, kad neapmokestinamas minimumas būtų didinamas iki skurdo ribos, tai yra iki 340 Lt. Tuomet tas atotrūkis būtų kiek mažesnis, ir pajamų didėjimas pasiskirstytų daugmaž vienodai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.