Kaunietį nustebino abejinga policijos budėtojų reakcija į pranešimą apie telefoninius sukčius
Nors Kauno teisėsaugininkai, demonstruodami didelį susirūpinimą dėl miestiečių neapleidžiančių apgavysčių, dar praėjusią savaitę deklaravo dėsiantys visas pastangas, kad telefoniniai sukčiai būtų sučiupti, tačiau gyventojai sako susidūrę su akivaizdžiai priešinga situacija.
Kvaili apsimetėlio klausimai
Į „Kauno dienos” redakciją kreipęsis kaunietis Jonas Žemaitis papasakojo jau trečią kartą sulaukęs grėsmingai skambančios trumposios sukčiaus žinutės: „Mama, aš papuoliau į bėdą. Padėk man. Būtinai paskambink šiuo telefonu”. Šįkart trumpasis pranešimas, pasak kauniečio, į jo mobiliojo ryšio telefoną buvo atsiųstas praėjusio šeštadienio naktį ar net penktadienį vėlai vakare.
Vyriškis sakė iškart supratęs aferistų apgaulę, mat žinutę gavo ne į žmonos, bet būtent į savo mobiliojo ryšio telefoną. J.Žemaitis, mėgindamas dar geriau įsitikinti apgavikų klasta, šeštadienį ryte paskambino nurodytu numeriu. Atsiliepęs vyriškis prisistatė esąs policijos komisariato darbuotojas ir pasiteiravo, ar J.Žemaitis turi sūnų.
„Vos tik pasakiau, kad turiu sūnų, apsimetėlis pareigūnas manęs pradėjo klausinėti, kiek mano sūnui metų, kur jis gyvena ir kur yra šiuo metu. Tokie klausimai man pasirodė mažų mažiausiai kvaili, nes skambinant į tikrą policijos įstaigą, tikrai būtų kalbama ne apie tai”, – pasakojo Jonas Žemaitis.
Kaunietis vis tik nusprendė nebelikti abejingas aferistų rengiamoms apgavystėms ir, pasinaudodamas pačių teisėsaugininkų patarimais nedelsiant kreipėsi į Kauno policiją. J.Žemaitis šeštadienį ryte paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112.
Pasipiktino policijos abejingumu
„Pareigūnams padiktavau telefono numerį, kuriuo tik ką skambinau, ir pats pasiūliau surengti elementarią pasalą. Ketinau paimti reikiamą pinigų sumą ir nuvykti į apsimetėlių nurodytą vietą bei mėginti su jais neva atsiskaityti, o teisėsaugininkai juos tuo metu būtų sulaikę. Tačiau policijos budėtojų atsakymas mane šokiravo. Jie teigė neturintys laiko užsiiminėti tokiais dalykais. Be to, pareigūnai mandagiai perspėjo, kad aš susidūriau su aferistais, todėl į jų melagystes turėčiau tiesiog nekreipti dėmesio. Tai kuriems galams tuomet verkšlenama ir dejuojama, kad gyventojai yra patiklūs ir niekuo nepadeda pareigūnams, jei akivaizdžiai kone į rankas atiduodamų sukčių jie net nesiima sulaikyti ir tuo nė kiek nesidomi?!” – neslėpdamas pasipiktinimo pokalbio su Kauno teisėsaugininkais detales prisiminė J.Žemaitis.
Geranoriškai padėti policijai ketinęs kaunietis tokį akibrokštą sulygino su spjūviu į veidą. Jam pasirodė neįtikėtini pareigūnų teiginiai, neva šie yra bejėgiai prieš mobiliojo ryšio telefonais „apsiginklavusius” sukčius, kurių buvimo vietos esą neįmanoma nustatyti. Juk niekam ne paslaptis, kad netgi ir atokiausiose vietose, o bemaž dažniausiai įkalinimo įstaigose, tokias aferas rengiantys asmenys veikia kartu su laisvėje esančiais tarpininkais, atvykstančiais atsiimti prašomų pinigų ar netgi vertingų daiktų, tad gera pradžia būtų vien jau pastarųjų sulaikymas.
Pareigūnai paaiškino ir nuramino
Atrodo, kad bauginanti teisėsaugininkų statistika taip ir lieka vien tik skaičiais, nė kiek nepaakinančiais imtis konkrečių priemonių, kad tokių incidentų sumažėtų. Iš 36 šiais metais apgautų kauniečių – devyni nepilnamečiai, kurių jauniausiajam – tik devyneri metai. Visi jie nuoširdžiai puolė gelbėti į tariamą bėdą patekusius artimuosius. Pareigūnų skaičiavimais, per praėjusį pusmetį sukčiai iš miesto gyventojų sugebėjo išvilioti daugiau nei 112 tūkst. litų.
„Kauno dienos” kalbinti policijos pareigūnai, nenorėdami daryti skubotų išvadų, surado pokalbio su skambinusiuoju garso įrašą ir įdėmiai jį išklausė. Teisėsaugininkai konstatavo, kad visas savo funkcijas atliko būtent taip, kaip numato taisyklės.
„Dėl sukčių vykdomų provokacijų susinervinusį žmogų budėtojai nuramino ir patikino, kad policijos įstaigos niekuomet mobiliojo ryšio telefonų numerių nedalija ir nereikalauja jais skambinti, o juo labiau – mokėti išpirkas. Akivaizdu, kad tai buvo aferistų vykdoma apgaulė, tačiau žinutę gyventojas sakė gavęs iš vakaro, o į policiją kreipėsi tik ryte, todėl imtis kažkokių priemonių jau buvo per vėlu. Pareigūnai tiesiog nesuspėtų reaguoti į visus tokius skambučius. Kur kas daugiau šansų išaiškinti nusikaltimus tuomet, kai sureaguojama tuoj pat, o ne po nakties”, – sakė Kauno policijos atstovė spaudai Ramunė Gražulienė.
Sostinė aferistams – ne išimtis
Tą patį savaitgalį telefoniniai sukčiai be didelių pastangų apgavo keturiolikmetį vilnietį, už tariamai tėvo sukeltą didelę eismo nelaimę atidavusį įvairių vertingų daiktų už daugiau nei penkiolika tūkstančių litų. Skambinusysis paaugliui nurodė surasti ir kuo greičiau sumokėti 40 tūkst. litų. Už tokią sumą jo tėvas neva „bus iškart paleistas iš policijos”.
Išsigandusiam paaugliui net nespėjus atsitokėti, į namus Pašilaičių mikrorajone atvažiavo nepažįstama maždaug 25-27 metų amžiaus moteris. Jai sūnus atidavė tris fotoaparatus, porą mobiliojo ryšio telefonų, aukso, sidabro dirbinių, 40 eurų, 120 litų ir kompiuterio skenerį. Vos tik paaiškėjus, kad telefoninis skambutis tebuvo eilinė apgaulė, į sostinės policiją kreipėsi 35-erių metų paauglio motina, pranešdama apie patirtus nuostolius, įvertintus 15358 litais.
Šeštadienį policija sulaukė ir garbaus amžiaus sostinės gyventojos pranešimo apie tai, kad iš jos apgaulės būdu išvilioti 5 tūkst. litų. Dėstydama aferistų klastą, moteris pasakojo sulaukusi apsimetėlio policininko žinutės apie anūko sukeltą autoavariją. Už tariamo įvykio „užglaistymą” pareikalauta nuo keturių iki penkių tūkstančių litų. Moteris teigė maždaug 27-28 metų juodaplaukiam jaunuoliui sumokėjusi visus penkis tūkstančius ir tik po to supratusi, jog buvo apgauta.
Akivaizdūs faktai byloja, kad praėjusią savaitę sostinės teisėsaugininkų sulaikytos tarpininkių vaidmenį atlikusios dvi įtariamosios tėra nedidelė dalis vis labiau populiarėjančiu apgaulės būdu pasipelnyti mėginančių aferistų.