Panevėžio didmiesčio reikalais labiau rūpinasi ne panevėžiečiai seimūnai, o vilnietis liberalcentristas Algis Čaplikas.
O mūsų miesto atstovai toliau miega palaimingu miegu ir tik sapnuose regi Aukštaitijos sostinę, iškilusią kone sulig Vilniumi?!
O meras Vitas Matuzas tik savo kasą augina, šukuoja, svajodamas apie Gineso rekordų knygą?!
Tokiais nuostabos šūksniais panevėžiečiai pasitiko žinią apie Seime priimtą rezoliuciją dėl metropolinio miesto statuso suteikimo Panevėžiui.
Miestui palankios rezoliu-cijos projekto iniciatorius – A.Čaplikas. Būtent jis dabar viešai Seime pareiškė, kad Panevėžys nepagrįstai priskirtas tik A kategorijos apskrities centrui, gaunančiam kur kas mažesnių investicijų negu didieji šalies miestai.
Panevėžiečiai A.Čaplikui tik kukliai pritarė linksėdami galvomis.
Balsuojant dėl svarbios Panevėžiui rezoliucijos, Seimo posėdžių salėje sėdėjo tik 56 parlamentarai. Keli seimūnai balsavo prieš, 21 susilaikė, tad tik nedidele balsų persvara rezoliucija buvo priimta.
Už Panevėžį balsavo tik du Seimo nariai panevėžiečiai – liberalsąjūdietis Gintaras Šileikis ir Darbo partijos atstovas Skirmantas Pabedinskas. Kitų – konservatoriaus Juliaus Dautarto ir valstiečio liaudininko Alfredo Pekeliūno – salėje nebuvo.
J.Dautartas kartu su kitais parlamentarais, kaip „Panevėžio rytą” informavo Seimo kanceliarijos atstovė, nuo birželio 25 dienos buvo išvykęs į JAV, Pasaulio lietuvių centre rengtą išvažiuojamąjį posėdį. Šiandien konservatorius turėtų grįžti namo.
Už Panevėžį kėlė mandatą kiti du konservatoriai – pasvalietis Antanas Matulas bei iš Panevėžio kilusi Rasa Juknevičienė.
Prakaitavo agituodamas
„Pažiūrėkit į balsavimo suvestinę – už mus balsavo daugelis „darbiečių”. Manot, šiaip sau? Ne, tiesiog reikėjo su visais bendrauti, aiškinti, kodėl reikia pasisakyti už mus, o ne priešingai. O įtikinti kolegas ne taip jau ir lengva – visi galvoja apie savus miestus”, – aiškino S.Pabedinskas.
Seimūnas manė, kad didelė Panevėžio bėda ta, kad miesto valdžia visai nedirba lobistinio darbo, miesto mero niekada nematyti sukantis Seime. Kas, jei ne miesto vadovas, pasak jo, turi pirmiausia rodyti savo suinteresuotumą.
Anot S.Pabedinsko, ir dabar, persvarstant metų biudžetą, Panevėžys gavo mažiausiai pinigų tik todėl, kad tuo nesirūpino miesto vadovai.
Svarbiau pasiekti ministrą
G.Šileikis, dar būdamas liberalcentristų partijoje, kartu su bendraminčiais, taip pat ir A.Čapliku, ne kartą inicijavo didmiesčio grąžinimo Panevėžiui klausimą Seime.
Tačiau tada rimtesnių rezultatų nebuvo pasiekta. Prieš pusmetį G.Šileikiui išėjus iš Artūro Zuoko partijos ir sukūrus savąją, abu seimūnai jau atskirai toliau tęsė pradėtą darbą. A.Čaplikas, matyt, buvo apsukresnis, jei Seimo rezoliucija dienos šviesą išvydo jo vardu.
„Jau du kartus Seime buvo siekiama miesto statuso pagerinimo. Tačiau ir šis, trečiasis, žingsnis – tik simbolinis. Rezoliucija nieko nereiškia, tai ne įstatymo priėmimas”, – aiškino G.Šileikis.
Parlamentaro manymu, kur kas svarbesnis žingsnis, bandant grąžinti miestui jo laukiamą statusą, buvo kelių panevėžiečių seimūnų ir mero vizitas pas aplinkos ministrą Arūną Kundrotą.
Koją pakišo „Ekranas”
Vis dėlto G.Šileikis nerodė didelio optimizmo dėl Panevėžio vilčių išaugti iš nusibodusių marškinėlių.
„Visi tik žada, ir viskas. Tiesa, statuso grąžinimo tvarka jau šiek tiek supaprastinta, bet vis tiek – parengti tam reikiamus dokumentus, pereiti visus biurokratinius barjerus ilgas kelias”, – manė pašnekovas.
G.Šileikis neabejoja, kad labiausiai miesto statusui pakenkė „Ekrano” bankrotas. Nelikus didžiausios gamyklos, Panevėžys dar labiau sumažėjo, neteko didžiulių investicijų. Tai koks jis dabar didmiestis?
Po partijos skilimo liberalcentristai nebeturi Seime savo atstovo iš Panevėžio.
Miesto liberalcentristų lyderis Ramūnas Vyžintas be užuolankų pareiškė, kad tai jo iniciatyva A.Čaplikas prastūmė ažiotažą Panevėžyje sukėlusią rezoliuciją.
„Čaplikas sėdi šalia manęs per mūsų partijos valdybos posėdžius, tai aš zyziau ir zyziau jam, kad ką nors šiuo klausimu darytų”, – aiškino R.Vyžintas.
Anot liberalcentristo, rezoliucijai prastumti buvo susidariusi ir palanki politinė situacija – jų partijos balsų prireiks formuojant mažumos Vyriausybę.
Garbės kitam nepavydi
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius kartu su savo vadovaujamais miesto socialliberalais dar neseniai labai tikėjosi, kad Panevėžį išgelbės jų partijos įtakingasis atstovas – Artūras Paulauskas.
Buvęs Seimo pirmininkas prieš keletą metų apskrities viršininko pavaduotojos Zitos Kukuraitienės buvo pristatytas kaip miesto globėjas, padėsiantis nedelsiant susigrąžinti prarastą statusą.
Tačiau viskas nuėjo perniek šį pavasarį A.Paulauskui atsistatydinus.
„A.Paulauskas žadėjo šiais metais Seime grįžti prie Panevėžio klausimo, tačiau nespėjo”, – apgailestavo V.Matkevičius.
Administracijos direktorius aiškino, kad aukšto statuso suteikimo miestui problema yra sudėtingesnė nei daug kas gali manyti. Tačiau aukštas valdininkas liko optimistas. Net ir „Ekrano” klausimu. Anot pašnekovo, bankrotas tik pagerins situaciją – bus mesta daugiau investicijų.
Dėl to, kad garbę dėl kovos už Panevėžį pasiėmė vilnietis A.Čaplikas, V.Matkevičius nesijaudino.
„Esu tik dėkingas jam už tai, kad tokią rezoliuciją prastūmė. Ji tikrai nepagadins reikalo, o tik pagerins. Kiekvienas, kuris kelia ranką už Panevėžį, nusipelno padėkos”, – aiškino socialliberalas.
Kasa pretenduos į rekordus?
Vakar paklausti mero V.Matuzo nuomonės dėl didmiesčio grąžinimo perspektyvų „Panevėžio ryto” žurnalistei nepavyko. Grįžęs iš kelionės į Kaliningradą meras buvo pasiėmęs laisvą dieną ir mobiliuoju telefonu neatsiliepė.
Kaip dienraštis yra rašęs, prieš keletą metų V.Matuzas paskelbė pradėjęs auginti plaukų sruogą kaip protesto ženklą dėl miesto statuso praradimo.
V.Matuzas ir pats buvo kaltas, kad miestas prarado didmiesčio statusą. Tada, kai buvo balsuojama už miestų suskirstymą pagal naujas kategorijas, jis susilaikė.
Meras tikino, kad kasa visų vadinamą savo sruogą jis augins tol, kol bus sugrąžintas miestui garbingas didmiesčio vardas.
Kadangi Panevėžiui iki tokio vardo, daugelio nuomone, – jau kaip iki mėnulio, galima bent jau tikėtis, kad mero kasa bus įrašyta į Gineso rekordų knygą.