Klasikinių automobilių pasaulyje švenčiama nepaprasta sukaktis. Šiemet nuo akimirkos, kai pro Gorkio gamyklos (Gorkovsky avtomobilny zavod – GAZ)vartus 1946 metais išriedėjo pirmoji, legenda tapusi „Pobeda” – prabėgo šešiasdešimt metų.
„Pobeda” pavadintą automobilį konstruktorius Andrei A.Liphartas pradėjo kurti 1944 metais. Po poros metų pasaulį išvydo pirmasis modelis – GAZ M-20. Mašina, nors ir nukopijuota nuo vokiško „Opel Captain”, sukėlė revoliuciją tarp to meto automobilių.
Po GAZ M-20 dangčiu plakė perdarytas amerikietiško „Dodge” šešių cilindrų variklis, kuriam konstruktoriai paliko tik keturis cilindrus. 2,112 litro darbinio tūrio agregatas išvystydavo pusšimtį arklio galių. 1350 kg. Sveriantis automobilis pasiekdavo 105 km/val. greitį.
GAZ M-20 turėjo keturių greičių dėžę: tris pirmyn, vieną atgal.
Automobilio ilgis 4665mm, plotis 1695 mm, aukštis 1590 mm. Apsisukimo spindulys 6,3 metro.
Nuo vokiško pirmtako GAZ M-20 korpusas skyrėsi tuo, kad buvo vien iš metalo ir be rėmo.
Pirmieji „Pobeda” modeliai kainavo 16 tūkst. rublių. Palyginimui, tuo metu karvė Lietuvos kaime kainavo apie trisdešimt rublių.
Neįprastas dizainas
Automobilio dizainas ne tik atspindėjo to laikmečio madas, bet ir suteikė joms naujų bruožų, kuriuos perėmė kiti gamintojai. „Pobeda” – pirmoji buvusioje Tarybų Sąjungoje turėjo vientisą korpusą. Tai taip pat pirmasis pokario modelis pasaulyje, kuriame atsisakyta sparnuoto automobilio dizaino idėjos.
„Pobeda” taip pat turėjo priekinę pakabą, hidraulinius stabdžius, durų sąvaras priekyje ir padalintą V formos priekinį stiklą.
Automobilis buvo pakankamai patogus penkiems keleiviams, įskaitant vairuotoją, net ilgose kelionėse.
Konstruktoriai kūrė ilgaamžį automobilį. GAZ-20 gamybai fabrikas naudojo senos karinės technikos plieną, kuris buvo ypač kokybiškas. Todėl dar ir šiandien galima išvysti rūdžių beveik nepaliestų mašinų.
Konstruktoriai bazinį „Pobeda” sedaną atnaujino 1949 metais.
Per dvylika su puse metų pasaulį išvydo 235 tūkst. „Pobeda” GAZ M-20 modelių (14 tūkst. kabrioletų). 37 tūkst. buvo skirti šalies taxi parkui atnaujinti.
GAZ M-20 bazė buvo panaudota ir įvairioms, keturiais ratais varomo GAZ-72, modifikacijoms.
GAZ M-20 patikimumą ir pravažumą įrodo ir tai, kad modelis ilgai išlaikė lyderio poziciją tokioje atšiaurioje šalyje, kaip Islandija.
Simpatijų automobilis
„Pobeda” greitai užsitarnavo vairuotojų simpatijas visame pasaulyje. Nors didžioji dalis GAZ M-20 modelių buvo skirti Rytų Europai ir Tarybų Sąjungai, nemažai automobilių pateko ir į Vakarus.
Laikui bėgant „Pobeda” pagal licenciją pradėjo gaminti įvairios šalys. Viena jų – Lenkija, gaminusi šios automobilius beveik ketvirtį amžiaus.
Greičiausias pasaulyje
1948 metais konstruktorių ir dizainerių komanda vadovaujama A.A.Lipgart ir N.A.Yushmanov pradėjo kurti naują, aukštesnės klasės, modelį, gavusį GAZ-12 ZIM vardą . Serijinė šio automobilio gamyba prasidėjo praėjusios amžiaus viduryje.
GAZ-12 ZIM turėjo daugybę patobulinimų ir naujovių. Modelis tapo daug patogesnis ir prabangesnis. Keleiviai galėjo mėgautis šildomomis sėdynėmis ir trijų bangų radijo imtuvu.
Po automobilio dangčiu slėpėsi GAZ-51 variklis, išvystęs 95 AG. Modelis pasiekdavo 125 km/val. greitį, kuris tuo metu buvo didžiausias tokių automobilių klasėje.
Pagrindinė GAZ-12 versija buvo gaminama su uždaru sedano kėbulu. Tačiau pro fabriko vartus riedėjo ir modifikacija, skirta greitajai medicinos pagalbai.
Legendinio visureigio protėvis
1952 metais „Pobeda” bazėje pasirodė garsusis visureigis GAZ-69 – Viliuku vadinamo, UAZ 469 protėvis. Viliukas visureigių žinovų vertinamas, kaip vienas pravažiausių pasaulio automobilių. GAZ-69 pakeitė iki tol gamintą, tačiau armijos reikalavimų nebepatenkinusį GAZ-67.
Valdžios automobiliai
Dar po ketverių metų pasirodė ne mažiau garsus ir sėkmingas M20 tęsinys – M21 Volga.
1959 metais M20 istorijos knygoje konstruktoriai atvertė dar vieną puslapį – GAZ-13, gavusį čiaikos vardą.
Abu modelius greitai pamėgo aukšti Tarybų Sąjungos pareigūnai.
Čiaikos dizainerius įkvėpė amerikietiškų automobilių mados. Tačiau ir techniniu požiūriu modelis buvo įdomus: 5,5 litrų darbinio tūrio, 195 AG, 8 cilindrų variklis, hidraulinis vairo stiprintuvas ir hidromechaninė greičių dėžė. Pavaros buvo junginėjamos mygtukais, o radio antena – automatiškai ištraukiama.
GAZ-13 turėjo elektra valdomus langus, automatinį radio imtuvą.
Be sedano buvo gaminamos ir kelios mažesnės versijos: GAZ-13A limuzinas bei kitos.
Geriausi Europoje
1959 metais Briuselyje vykusioje automobilių parodoje čiaika ir „Volga” pelnė geriausių Europos mašinų apdovanojimus.
Per šešis dešimtmečius „Pobeda” neatpažįstamai pasikeitė ir įgavo daugybę veidų. Automobilio bazėje dienos šviesą išvydo sedanai, kabrioletai, limuzinai, lenktyniniai ir greitosios pagalbos automobiliai bei kiti modeliai. Vieni ilgai riedėjo keliais, kiti gan greit nugrimzdo užmarštin. Aišku viena – GAZ – neatskiriama pasaulio automobilių istorijos, šiandienos ir ateities dalis.
ex geri buvo laikai 🙁