Užtarnauta pensija – skurdas iki gyvos galvos

Šiandien Lietuvoje itin skaudi turto ir skurdo sankirta. Ties baugia skurdo riba regime kone trečdalį šalies gyventojų. Pagal statistiką dabar valstybinio socialinio draudimo pensijų išmokama per 1 mln. 60 tūkst. Iš jų senatvės bei invalidumo gauna 804 tūkst. skursti pasmerktų žmonių. Dar didesnis socialinis sprogimas gali ištikti po kelerių metų, kai pensijos amžiaus sulauks karta, gaunanti atlyginimų minimumus ar algas vokeliuose.

Beveik dvylika metų senatvės pensijos skiriamos ir mokamos remiantis 1994 metais priimtu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu. Pensijos dydis skaičiuojamas pagal formulę, skaidant darbo stažą ir draudžiamų pajamų koeficientą į dvi dalis – iki 1993 metų gruodžio ir nuo 1994 metų sausio. O ką reiškia formulės pradžioje įrašytas keistas skaičius – 0,005? „Toks buvo specialistų parinktas koeficientas”, – paaiškino „Sodros” specialistė. Tai, kad šis skaičiukas elgetiškais skatikais paverčia žmogaus užtarnautą pensiją, niekam nė motais. Tokia skaičiuotė paranki valdžiai, kuri kaskart prieš rinkimus garsiai praneša apie pensijų padidinimo miražą.

Kodėl miražas, daug aiškinti nereikia.

Kaip žinome, nuo šių metų liepos 1 d. pensijos Lietuvoje didėja 60 litų. Tačiau brangsta dujos, šilumos energija, didėja komunaliniai mokesčiai. Apie paslėptą pragyvenimo lygio nuosmukį iš viso nekalbama. O kas laukia mūsų pensijų sistemos artimoje ateityje? Būsimos krizės požymiai ryškėja jau šiandien.

Pensininkų bus mažiau

Šiuo metu senatvės ir invalidumo pensijų išmokama 804 tūkst. žmonių. Šalia jų dar derėtų įrašyti ir tuos, kuriems mokama išankstinė senatvės bei ištarnauto laiko pensijos. Kas tie potencialūs pensijų gavėjai? Kokio dydžio pensijas jie kiekvieną mėnesį įsideda į savo pinigines?

Senatvės pensijas iki 60 metų gauna vos 2,1 proc. gyventojų. Gausiausia pensininkų kolonija – nuo 60 iki 75 metų. Pagal šią amžiaus grupę pensijas gauna 66,6 proc. žmonių. Mažiausia amžiaus grupė – devyniasdešimtmečiai. Teturime vos 1,8 proc. ilgaamžių senolių. Atitinkamos ir pensijos. Daugiau nei 600 litų mokama vos 4,2 proc. pensininkų. Nuo 500 iki 600 litų gauna 8,4 proc., nuo 400 iki 500 litų – 20,8 proc. Pensijas nuo 290 iki 410 litų gauna 58,4 proc. pensininkų, priverstų vos ne vos egzistuoti. Beje, pagal amžių jie dar patys guviausi. Jiems – nuo 60 iki 75 metų. Tokio amžiaus sulaukę užsieniečiai pradeda gyventi sau, keliauja po pasaulį, lepinasi kurortuose. O Lietuvoje pensininkų luomas pasmerktas skursti.

Beje, pastebima tendencija – pensininkų bus vis mažiau. Pagal paskutinio gyventojų surašymo duomenis 1945-1949 m. gimusių asmenų tėra 254 253, 1950-1955 m. – 207 628, 1955-1959 m. – 181 105. Tad pensininkų gretos po kelerių ar dešimties metų sparčiai mažės. Tačiau būtent tų, kuriems šiandien penkiasdešimt ar kiek daugiau, laukia liūdna perspektyva.

Niūrios prognozės

2009 metais į užtarnautą poilsį išeis 54 483 gyventojai, kuriems tais metais sukaks 60 (moterims) ir 62,5 (vyrams) metų. Daugelis jų, gavę minimalią mėnesio algą, gali tikėtis vidutinės senatvės pensijos. Ji šiek tiek keitėsi per keletą metų. 2000-aisiais vidutinė socialinio draudimo pensija, turint būtinąjį stažą, buvo 318 litų, 2002 m. – 328 litai, 2003 m. – 346 litai, 2004 m. – 378 litai, 2005 m. gegužės 1 d. – 454 litai. Būtent tokiomis išmokomis ir remiama diduma pensininkų. Tiesa, jeigu dabar penkiasdešimtmetis darbuotojas gauna tik minimalią mėnesio algą (nuo š. m. liepos 1 d. – 600 litų), jis negali tikėtis gauti vidutinio dydžio pensiją. Ji bus mažesnė. Įžūliausią akibrokštą, kilus „vokelių” skandalui, išgirdome iš buvusio Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho, išdrįsusio aiškinti, kad niekas nevertė imti tokių atlyginimų, kaip ir niekas netrukdė nuo tokių iš dangaus krintančių pinigų mokėti savanoriško draudimo mokesčių.

Dažnas teoretikas pamąsto, kad, pavyzdžiui, kūrybiniai darbuotojai irgi galėtų mokėti „Sodrai” savanoriškai, nuo gauto autorinio honoraro. Ar ta, sakykim, kas mėnesį sumokama papildoma 300 litų suma pakeistų jo būsimos pensijos dydį? Labai neženkliai, pensija padidėtų gal tik 10 litų. Tačiau toks darbuotojas kiekvieną mėnesį būtų priverstas skursti. Juk tuos 300 litų jis skiria susimokėti komunalinius mokesčius, už ryšių paslaugas, kabelinę televiziją. Neišsprendžiama dilema, kaip geriau: jau šiandien įbristi į skurdo liūną ar palaukti tos skurdžios pensijos.

Mokytojos skaičiuotė

Susėdome su 57 metų kaimo pradinių klasių mokytoja Vilma iš Ukmergės rajono. Ji, gimusi 1949 metais, pensinio amžiaus sulauks 2009-aisiais. Darbo stažas bus 40 metų, pedagoginio darbo – 26. Užsirašėme pensijų skaičiuotės formulę ir skaičiavome, kaip ji bus aprūpinta senatvėje. Atsakymas – 411 litų. Mokytoja Vilma tik palingavo galvą – nežinia, kaip reikės išgyventi. Santaupų nepavyko sukaupti. Vienintelis užgyventas turtas – dviejų kambarių butas Ukmergės centre. Dabar jį išlaikyti, t.y. sumokėti komunalinius mokesčius, mokytoja skiria 400 litų. Likusios atlyginimo dalies pakanka kukliai gyventi nuo algos iki algos. Vasaros atostoginius taupo, jau daug metų nevažiuoja ilsėtis į Palangą ar Druskininkus. Per brangu. Važiuoja grėbti šieno į tėviškę, kur jos laukia senutėlė mama. Šiemet atostogauti eis tik po liepos 1 dienos, kaip dauguma mokytojų. Mat suskaičiavo, kad dėl sumažinto pajamų mokesčio galės į piniginę įsidėti papildomus 120 litų. „Tai reiškia, kad galėsiu pasigydyti du dantis, kuriems verkiant reikia remonto”, – visai be humoro gaidelės prisipažino Vilma, besistengianti negalvoti apie ateitį, kai išeis į užtarnautą poilsį.

Tiesa, vieną manevrą ji suplanavo – parduos butą ir pirks vieno kambario. Bet jeigu komunaliniai mokesčiai ir toliau didės, kažin ar pakaks vargetos pensijos išlaikyti net ir mažesnį butą.

Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas savo istorinėse įžvalgose dar 2003-iaisiais minėjo, kad „pensijas sudegino Nepriklausomybė, ir tai yra baisiausia skriauda, už kurią dabar mokame pasitikėjimo nepriklausomos valstybės vertės deficitu”. Tos dabar ir ateityje mokamos pensijos iš tiesų yra liekanos nuo biudžeto. Signataras įsitikinęs, kad pensijos turi būti mokamos pagal realų pragyvenimo lygį, bent jau kad užtektų būstui, drabužiams ir valgiui.

Skriaudos šviesuoliams

Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Rasa Griškevičienė pasidžiaugė, kad šiemet pagaliau 20 proc. padidinti bibliotekų darbuotojų atlyginimai – vieni varganiausių šalyje. Dabar už darbą vienu etatu mokama 700 litų, vos 100 daugiau nei atlyginimo minimumas. Buvo 650. Direktorė sakė, kad bibliotekos specialistai – vyresnio amžiaus žmonės, labai mylintys savo darbą romantikai. Jaunesnieji, kiek padirbėję, skuba keisti specialybę. Žinoma, ir dėl menkų atlyginimų. Bibliotekininkų pensijos, kaip ir kitų kultūros darbuotojų, pavyzdžiui, muziejininkų, mažos ir skurdžios. Pasak direktorės, dirbantys entuziastai neverkšlena net ir gaudami pusę atlyginimo. Kaimų filialuose – o jų Ukmergėje išliko 31 – moterys triūsia puse etato, net ir už 350 litų.

Štai Margarita Rokienė, Vlado Šlaito viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė, knygų pasauliui atidavė per 40 metų. Jai dabar 62 metai, pensija buvo apskaičiuota prieš 5 metus. „Mane ištiko šokas, kai pasakė, kad mano pensija – vos 270 litų. Netilpo į galvą mintys, kaip reikėtų gyventi nedirbant. Likau dirbti, ir dabar dar dirbu. Iš pradžių man mokėjo tik bazinę pensiją – 138 litus, vėliau pradėjo mokėti visą. Dabar mano pensija jau didesnė, gaunu 411 litų. Pridėta ir našlės pensija, regis, 35 litai”, – pasakojo moteris. Tad jei ne našlės pensijos dalis, ji gautų 376 litus. Ar pragyventų tiek gaudama, klausti net nereikia.

Pajamų žirklės

Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas Romas Lazutka konstatavo, kad šiandien už minimalų atlyginimą, nuo kurio mokamos įmokos „Sodrai”, dirbantys asmenys praranda galimybę gauti didesnę pensiją. „Šią problemą reikėtų spręsti. Koks skirtumas, kokia forma – atlyginimo ar honoraro – žmonės gauna atlyginimą. Kam reikalinga pensijų sistema? Kad žmogui, kai jis negauna uždirbamų pajamų ir nepajėgus dirbti dėl amžiaus ar sveikatos, socialinis draudimas kompensuotų prarastą atlyginimą. Tas kompensavimas turėtų būti adekvatus, kad žmogus sulaukęs senatvės galėtų gyventi panašiai kaip ir dirbdamas. Asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, individualios veiklos ar verslo liudijimus, turėtų būti traktuojami kaip ir kiti Lietuvos piliečiai”, – paaiškino Lazutka.

Tačiau šių kategorijų darbuotojai aiškina, kad jų atlyginimai maži, ir jei tektų įmokas mokėti „Sodrai” dar ir nuo honorarų ar kitokių pajamų, jie šiandien neišgyventų.

Pasak Lazutkos, tektų aiškintis, ką laikome didelėmis ir mažomis pajamomis. „Derėtų kelti klausimą, kodėl gerai mokamos laidos vedėjas, kuris gauna penkis ar keturis tūkstančius litų honoraro, nemoka „Sodrai”? Tai tėra noras išvengti mokesčių, nes apie ateitį negalvojama. Kai bus apskaičiuojama pensija, kils nuostaba, kodėl tiek mažai. Bus pamiršta, kad dirbdamas gaudavo daug. Aišku, yra žmonių, kurie šalia tos algos mažai ką tegauna. Girdėjome argumentų, kad honoraras yra vienkartinis uždarbis. Kartais – taip. Sakykim, menininkas kuria skulptūrą kokius 3 metus ir tik po to gauna užmokestį. Tačiau šios pajamos tęstinės. Juk galima skaičiuoti metines pajamas. Tie, kurie pagal individualios veiklos liudijimus savo pajamas deklaruoja mokesčių inspekcijai ir jei jų pajamos viršija 12 minimalių mėnesio algų, jie moka ir „Sodrai”. Kodėl taip nesielgti gaunant honorarus? Pateisinimų nėra. Laikyčiau tai išsikovota teise nemokėti įmokų, ir tiek. Manau, kad tuo suinteresuoti tie, kurie uždirba itin didelius honorarus”, – komentavo socialinių mokslų daktaras.

Jo manymu, itin dideles pajamas šiandien gaunantys žmonės iš viso galėtų būti atleidžiami nuo „Sodros” mokesčių. „Jie turi pakankamai lėšų viskam – ne tik prabangiam gyvenimui, bet ir sveikatai, o juolab senatvei. Šiandieninis milijonierius ir senatvėje neliks be nieko”, – sakė Lazutka. Tačiau dabar svarbu spręsti socialiai neapsaugotų žmonių problemas, kurių laukia skurdi senatvė. Mokslų daktaras patikino, kad šiandien Lietuvoje net 17 proc. žmonių dirba už minimalią algą. Kokios bus jų pensijos?

„Turėtume kalbėti apie realią minimalią pensiją, kurios pakaktų susimokėti komunalinius mokesčius, pavalgyti ir apsirengti. Tokia pensija būtų prasminga”, – akcentavo Lazutka.