Lietuvos žygis į mažąją ES – su nuotykiais

Liepos 6-ąją Lietuva dar kartą įstos į Europos Sąjungą. Tik šįkart – į miniatiūrinę, pagal tikslų mastelį 1:25 pagamintą jos versiją.

Visa ši Europa telpa 2,5 hektaro plote. Ji glaudžiasi šalia Briuselio, Laekeno priemiestyje įsikūrusiame miniatiūrų parke „Mini Europa“.

Kiekvienai ES šaliai čia atstovauja ją simbolizuojantys pastatai, paminklai, kiti objektai.

Šiame parke 500 svečių akivaizdoje Lietuvos Valstybės dieną bus iškilmingai inauguruotas senųjų Vilniaus universiteto rūmų dvynys: 25 kartus mažesnis Alma mater pastatas.

Iš naujųjų ES šalių narių Lietuva prie „Mini Europos“ prisijungs viena paskutinių.

Savo objektų čia vis dar neturi tik Slovėnija ir Vengrija.

Estija ir Latvija savo simbolius pastatė pernai.

Įkurtuves atitolino kivirčas

Lietuva į „Mini Europą“ ilgokai nebuvo priimta ne dėl jos kaltės ir ne todėl, kad neatliko užduotų namų darbų.

Belgijoje nuo 2005 metų sausio gaminamas Vilniaus universiteto maketas tapo kivirčo tarp darbuotojo ir darbdavio įkaitu.

„Universiteto maketo gamintojas turėjo problemų su vienu savo darbuotojų.

Manoma, kad šis, prieš pasitraukdamas iš darbo, pavogė dalį jau padaryto kūrinio, nors įrodymų nėra.

Kad ir kaip būtų, modelio nepavyko surasti ir reikėjo iš naujo perdaryti visą universiteto Observatorijos kiemelio dalį“, – „Lietuvos rytui“ guodėsi „Mini Europos“ parko direktorius Thierry Meeus.

Dirbo ir dieną, ir naktį

Nors universiteto maketą darė nepriklausoma, parko pasamdyta įmonė, dingus Observatorijos kiemeliui, „Mini Europos“ meistrai, paprastai užsiimantys tik miniatiūrų priežiūra ir remontu, puolė patys jį iš naujo gaminti. Visa tai vyko pernai gruodį.

„Pasirašėme papildomą sutartį ir parkas įsipareigojo dalį, kurios trūksta, padaryti už savo lėšas. Dabar matau, kad šį įsipareigojimą jie įvykdys, ir laiku“, – aiškino šiuos darbus prižiūrinčios komisijos pirmininkas, Kultūros ministerijos valstybės sekretorius Juozas Širvinskas.

Th.Meeus tvirtino, kad visą pagrindinį universiteto maketą parko meistrams pavyks sukurti iki inauguracijos. Artėjant iškilmėms prie jo kasdien dirbo iki dešimties žmonių.

„Manau, paskutinėmis dienomis dirbsime dieną naktį. Po iškilmių mums dar reikės maždaug mėnesio mažoms detalėms užbaigti“, – kalbėjo direktorius.

Parko meistrai triūsė prie Šv.Jonų bažnyčios, varpinės, kitų pastatų maketų, kiemelių grindinių.

Buvo baigiamas daryti ir teleskopas, meistrų juokais vadinamas atominės bombos užtaisu.

Pažvelgę pro jį lankytojai galės gėrėtis aštuoniomis Vilniaus universiteto interjero nuotraukomis. Tiek nedaug fotografijų bus pateikiama specialiai, kad prie teleskopo nesusidarytų pernelyg ilga eilė.

Kaimynai galės pavydėti

Universiteto maketą buvo sudėtinga gaminti ir dėl jo dydžio.

Be to, trūko dalies pastato brėžinių, kurių nėra archyvuose. Todėl meistrams teko pasitelkti fotografijas.

„Manau, pasirinkusi Vilniaus universiteto projektą, Lietuva tikrai nepralaimėjo. Šis maketas bus vienas didžiausių visame parke, – džiaugėsi J.Širvinskas. – Estai ir latviai jau dabar gali pavydėti, nors kol kas čia yra ne visas mūsų maketas“.

Savo Laisvės statulą pristatanti Ryga, palyginti su dideliu, spalvingu Vilniaus universitetu ir jo užimamais plotais, atrodo labai kukliai. Ne ką išvaizdesnis ir Talino maketas: senamiestį juosiančios viduramžių sienos dalis su vartais bei Storosios Margaritos gynybiniu bokštu.

„Laisvės statulos maketas primena vaikišką žaisliuką: jis neturi svorio, nesižiūri toje mažytėje jai skirtoje aikštelėje. O estų pasirinkimo, atvirai sakant, išvis nelabai supratau“, – kaimynais stebėjosi ministerijos sekretorius.

Džiaugėsi pasirinkimu

„Mini Europos“ administracija paprastai tariasi su šalimis, kokius jų objektus pasirinkti.

Lietuva iš pradžių norėjo eksponuoti Vilniaus Gedimino pilį ir Katedros aikštę, bet vėliau pasirinko universitetą.

„Stengiamės pristatyti įvairių epochų, stilių ir skirtingos paskirties statinius.

Vilniaus universitetas čia bus vienintelis, ir esu labai patenkintas, kad jį turėsime“, – džiaugėsi „Mini Europos“ direktorius.

Parke, kurio teritorijos nebeįmanoma išplėsti, naujosioms ES šalims narėms skiriama mažiau vietos negu senbuvėms. Europos didžiosios valstybės čia pristato net po kelis didelius objektus.

Buvo išvengta mėgėjiškumo

„Manau, Belgijos meistrai su visais sunkumais susidorojo labai gerai. Jie sėkmingai parinko ir suderino spalvas“, – belgų darbą gyrė Lietuvos architektų sąjungos vicepirmininkas Vytautas Dičius.

Parko meistrai net svarstė, ar vienos numargintos tikrojo VU sienos lygiai taip pat nereikėtų pavaizduoti ir makete, bet galiausiai buvo nutarta nudažyti vientisa geltona spalva.

Kai kurios šalys savo objektų maketus gamina pačios. Pavyzdžiui, Čekija Prahos astronominio laikrodžio maketą pasigamino ir parkui padovanojo.

Dauguma naujųjų ES šalių miniatiūrų statybą vis dėlto patikėjo Belgijos meistrams.

„Maketą turi daryti patyrę, medžiagų bei technologijos specifiką išmanantys profesionalai, nes objektai lauke stovi žiemą vasarą.

Jeigu maketą būtume darę Lietuvoje, rezultatas būtų buvęs labai mėgėjiškas“, – aiškino architektas V.Dičius.

Ambicijos pigiai nekainavo

Už išskirtinį projektą lietuviams teks ir atitinkamai sumokėti.

„Viso universiteto maketas kainuos nuo 220 iki 250 tūkst. eurų (759-862 tūkst. litų), jam pagaminti reikės apie 10 tūkst. valandų darbo“, – aiškino Th.Meeus.

Lietuvos mokesčių mokėtojai iš šios sumos padengs 500 tūkstančių litų.

Pasak parko direktoriaus, gerai padaryti maketai be kapitalinio remonto gali stovėti 10 ar net 15 metų.

Sieja ir bendra istorija

„Mini Europoje“ kasmet apsilanko 900 tūkstančių turistų. Pusė jų yra užsieniečiai. Vis daugiau svečių sulaukiama ir iš naujųjų ES šalių.

Parko atsiliepimų knygoje galima aptikti ir Lietuvos turistų vertinimų, paprastai – teigiamų.

Vilniaus universiteto maketo inauguracijos proga parko lankytojams Th.Meeus planavo rengti laikinas ekskursijas, per kurias būtų atskleistos Lietuvos bei kitų ES valstybių sąsajos.

„Lankytojams stengiamės parodyti, kad vadinamosios Rytų ir Vidurio Europos šalys, dabartinės ES narės, turi bendrą su mumis istoriją, daugybę kultūrinių, prekybinių, politinių ryšių“, – kalbėjo Europos istoriją puikiai išmanantis, aibę faktų apie Lietuvą pabėręs „Mini Europos“ direktorius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , .

One Response to Lietuvos žygis į mažąją ES – su nuotykiais

  1. ..........

    SVEIKI,
    TAUTIEČIAI TOKĮ MAKETĄ PARENGTŲ NEPRASČIAU, TIK TAI KAINUOJA MAŽIAU.
    GERB. p.DIČIUS GAL NELABAI SUSIPAŽINĘS SU ŠIUO AMATU IR TAIP KALBĖDAMAS
    NUVERTINA SAVO KOLEGAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.