Deryboms dėl laisvesnės pasaulinės prekybos patekus į aklavietę Lietuvos žemdirbiai neslepia pasitenkinimo, o šalies pramonininkai nuogąstauja, kad dėl to dar ilgai neatsivers sienos jų prekėms
Jau eilę metų Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) vykstančios derybos dėl prekybos liberalizavimo praėjusį savaitgalį įstrigo.
Besivystančioms šalims taip ir nepavyko įtikinti didžiausių pasaulio ūkių – Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos plačiau atverti savo rinkas kitų šalių gaminiams. Iš praėjusią savaitę Ženevoje vykusių debatų pasitraukus Indijai, o šalims parodžius nenorą daryti drastiškų nuolaidų, paaiškėjo, kad derybos iš viso gali žlugti.
Šalių atstovai vėl susitiks antroje liepos pusėje. Nepavykus susitarti ir tada, lieka dar viena galimybė – derėtis rugsėjį. „Jei ir tada nebus jokių rezultatų, derybos bus atidėtos dvejiems ar trejiems metams, per kuriuos pasaulio ekonomikai gresia milijardais skaičiuojami nuostoliai”, – sakė Užsienio reikalų ministerijos Užsienio prekybos politikos departamento direktorius Raimundas Karoblis.
Žemdirbiai piktdžiugiški
Tačiau nuo trečiųjų šalių konkurencijos ES muitų siena apsaugoti Lietuvos žemdirbiai bei maisto pramonė dėl tokios nesėkmės nesijaudina – jie ir toliau galės lengviau parduoti gaminius ES viduje
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas tik džiaugiasi tuo, kad derybos sunkiai stumiasi pirmyn. Jo teigimu, rinkos liberalizavimui nepritaria ne tik Lietuvos, bet ir Danijos, Olandijos, Ispanijos, Prancūzijos ir kitų žemės ūkį išvysčiusių ES valstybių žemdirbiai.
„Daugeliui žemdirbių tolesnis prekybos liberalizavimas nenaudingas, – sakė Markauskas. – Situacija ypač gali pablogėti po 2013 metų, kai bus atvertos sienos iš trečiųjų šalių įvežamai produkcijai. Vien ES cukraus sektoriaus reforma parodė, kad tokie sprendimai į gerą neišėjo: žemdirbiai priversti mažinti cukrinių runkelių plotus, o įvežamas cukrus, priešingai nei buvo tikėtasi, neatpigo”. Praėjusių metų pabaigoje PPO derybų raunde Honkonge buvo sutarta nuo 2013 metų drausti valstybėms remti savo šalies eksportuojančias įmones.
Anot Markausko, jau dabar iš Kinijos įvežamos braškės pakerta Lenkijos braškių augintojus, ką bekalbėti apie Lietuvos žemdirbius, iš kurių konkurencingiausi – pienininkai, o kitos produkcijos – vaisių, daržovių, mėsos ar grūdų – augintojams kovoti su iš trečiųjų valstybių įvežamais produktais bus sudėtinga.
„Vienu iš problemos sprendimo kelių būtų žemdirbių kooperatyvai, kurie rinkai tiektų aukštos kokybės produkciją. Vis daugiau ES vartotojų ieško kokybiškų prekių, o iš trečiųjų šalių įvežama žemės ūkio produkcija ne tokia paklausi. Tad tikėtina, kad sumažėjus žemdirbiams skirtai paramai dėl didėjančios kokybiškų prekių paklausos augs ir produkcijos supirkimo kainos pas mus”, – vylėsi Markauskas.
Pageidauja laisvės
Lietuvos viltis žlungančiose derybose galėjo būti pasauliniu mastu sumažinti muitų tarifai pramonės prekėms. Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis pabrėžė, jog mūsų pramonės įmonės suinteresuotos, kad trečiosios šalys muitų tarifus apkarpytų, nes šios šalys perspektyvios – bendrasis vidaus produktas kyla lyg ant mielių, didėja perkamoji galia. „Todėl įvertindami perspektyvas palaikome valstybes, siekiančias sumažinti muitų tarifus”, – sakė Morkis, nuogąstaudamas dėl žlungančių susitarimų.
Laisvesnei prekybai pasaulyje taip pat pritaria ir kitų verslo organizacijų atstovai.
„Lietuva suinteresuota atverti rinkas. PPO susitarimas – ekonominių mainų sąlygų tarp šalių gerinimas ir galimybės plėstis į naujas rinkas. Atvėrus rinkas po kurio laiko sustiprėtų trečiųjų šalių perkamoji galia, tad jos galėtų įsigyti kokybiškesnius ir brangesnius ES pagamintus produktus”, – sakė asociacijos „Tarptautiniai prekybos rūmai ICC Lietuva” generalinis direktorius Algimantas Akstinas.