Daugelis vairuotojų nesupranta ir nepaiso neįgaliųjų transporto stovėjimo vietas žyminčių kelio ženklų
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai, apibendrinę birželį vykdytos akcijos, kovojant su neįgaliųjų vietas pamėgusiais vairuotojais, rezultatus, sako reikiamo efekto nesulaukė ir esama padėtimi tenkintis negali. Pasak teisėsaugininkų, kad ir kaip būtų keista, tačiau „privilegijuotųjų” daugėja.
Pažeidėjai skaičiuoti šimtais
Laikinai Kauno eismo priežiūros tarnybos viršininko pareigas einantis Algimantas Judickas konstatavo, kad itin dažnas vairuotojas nesupranta arba visiškai neteisingai interpretuoja sąvoką „neįgalusis”. Pareigūnas paaiškino, kad stovėjimo vietomis, skirtomis neįgaliųjų transporto priemonėms, gali naudotis tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis” pažymėtų automobilių vairuotojai. Visi kiti, nepaisant to, kad turi neįgalumą įrodančius dokumentus, vis tiek neturi teisės statyti transporto priemonių specialiai tam skirtose vietose bei naudotis kitomis Kelių eismo taisyklėse numatytomis lengvatomis.
Birželio mėnesį vykusios akcijos metu pareigūnai pastebėjo vos kelis automobilius, tinkamai pažymėtus skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis”. Tuo tarpu dauguma vairuotojų, pastačiusių automobilius neįgaliesiems skirtose vietose, išvis negalėjo naudotis šia lengvata, nors mėgino įrodyti savo neįgalumą demonstruodami įvairius pažymėjimus.
Didžiausias tokių pažeidėjų bumas jaučiamas savaitgalių bei švenčių dienomis arba piko metu, kai automobilių stovėjimo aikštelėse nebelieka vietų.
Per praėjusį mėnesį pažeidėjų buvo suskaičiuota šimtai, tačiau teisėsaugininkai dažniausiai apsiribodavo įspėjimais ir išsamiais paaiškinimais, o realiomis administracinėmis baudomis baudė tik įžūlesnius, savo kaltės nesuprantančius ir negalinčius pripažinti vairuotojus.
Kone labiausiai pareigūnus nustebino prabangaus visureigio savininkas, išėjęs iš vieno didžiųjų prekybos centrų. Dvejomis pakuotėmis alaus nešinas vyriškis nesidrovėdamas sėdo į prašmatnią mašiną ir jau ketino išvažiuoti, tačiau netrukus buvo sustabdytas. Akivaizdu, kad „privilegijuotasis” vairuotojas jokio dokumento, patvirtinančio savo neįgalumą, o juo labiau skiriamųjų ženklų ant savo automobilio, neparodė.
Lengvatos turintiems judėjimo negalią
Skiriamuosius ženklus „Neįgalusis” pagal socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų pernai sausį patvirtintą įsakymą gali gauti tik asmenys, turintys sutrikusią judėjimo funkciją, tačiau galintys patys vairuoti lengvąjį automobilį su rankiniu valdymu.
Lygiai taip ženklais su mėlyname fone pavaizduotu invalido vežimėliu savo transporto priemones turi teisę pažymėti pirmą arba antrą invalidumo grupę turintys asmenys, kuriems nustatytas mažesnis nei 55 procentų darbingumo lygis arba gyventojai, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, kuriems yra nustatytas didelis ar vidutinis specialiųjų poreikių lygis, tačiau galintiems vairuoti automobilį.
Taip pat ženklą „Neįgalusis” turi teisę įsigyti fiziniai asmenys, vežantys žmogų, turintį pirmąją invalidumo grupę, pripažintą nedarbingu ar sulaukusį senatvės pensijos amžiaus, kuriam nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis.
Vaikus su sunkia ar vidutine negalia vežantis vairuotojas tokia privilegija irgi gali pasinaudoti, kaip ir savo transporto priemonėmis (automobiliais, mikroautobusais ir autobusais) neįgaliuosius gabenantis asmuo.
Beje, reikia pastebėti, kad bet kokiu atveju vien tik priekinėje ir galinėje automobilio dalyse esančio ženklo nepakanka, mat neįgalieji privalo su savimi turėti ir savo negalią patvirtinančius dokumentus, o jei juos savo transporto priemone veža kitas vairuotojas, tuomet jam reikia pasirūpinti organizacijos vadovo oficialiu dokumentu, nurodančiu, kokiu maršrutu vežami žmonės su negalia.
„Nepakanka vien tik turėti pažymėjimą, nurodantį, jog vairuotojas yra neįgalusis. Jei žmogus gali visavertiškai judėti ir dėl to nepatiria jokio diskomforto, manyčiau, akivaizdu, kad jis turėtų užleisti neįgaliesiems skirtą mašinos stovėjimo vietą kitam, labiau likimo nuskriaustam asmeniui”, – sakė A.Judickas.
Vietoje informacinių ženklų – draudžiamieji
Pareigūnas priminė, kad įstatymų nustatyta tvarka savo transporto priemones neįgaliųjų ženklais pažymėję asmenys turi teisę nepaisyti kelio ženklų „Stovėti draudžiama” arba „Sustoti draudžiama”. Būtent dėl to Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai atkreipia dėmesį ir vis dažniau teikia rekomendacijas keisti tvarką automobilių stovėjimo aikštelėse.
„Šiuo metu transporto stovėjimo aikštelėse esantys kelio ženklai ar horizontalus ženklinimas, žymintys neįgaliųjų transportui skirtas vietas, paprastai būna informacinio pobūdžio, į kuriuos dažnai nekreipiamas dėmesys. Todėl nusprendėme siūlyti prekybos centrams ir kitoms visuomeninėms įstaigoms žymėti tokias vietas draudžiamaisiais ženklais „Stovėti arba sustoti draudžiama”, nes jie kabinami ne mažiau, kaip dviejų metrų aukštyje ir yra geriau matomi, o neįgalieji turi teisę jų nepaisyti. Be to, taip galima sutaupyti ir lėšų, nes tokio ženklo užtektų vos vieno, o dabar ties kiekviena vieta smaigstomos atskiros lentelės”, – dėstė A.Judickas.
Atsakomybė, nepaisant pastarųjų kelio ženklų pobūdžio, už jų nepaisymą vis tiek išliktų tokia pati – bauda nuo šimto iki pusantro šimto litų.
Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai, derinantys kelio ženklų statymą, sako reikalaujantys, kad transporto aikštelėse, talpinančiose apie šimtą automobilių, bent aštuonios vietos būtų skirtos neįgaliųjų mašinoms.