Šiandien verda diskusijos, ar būsima mažumos Vyriausybė bus darbinga, ar galės išsilaikyti iki vasaros pabaigos, bulviakasio ar pirmųjų šalnų. Dauguma netiki jos sėkme, tačiau mano įsitikinimu mažumos Vyriausybė turi didelius šansus. Dar daugiau – tokia patirtis būtų labai naudinga Lietuvos politiniam gyvenimui.
Kokia mažumos Vyriausybė?
Galima sudaryti daug mažumos vyriausybių, tačiau ne visos jos būtų naudingos Lietuvai. Šiandien iniciatyva priklauso socialdemokratams. Tad būtų racionali kairės – centro mažumos vyriausybė. Socialdemokratai kartu su valstiečiais–liaudininkais, muntianininkais ir dar prisijungę socialliberalus – nors jų nelabai nori – suformuotų politiškai aiškią Vyriausybę. Tokią vyriausybę galėtų būti priimtina ir konservatoriams.
Aišku, jei socialdemokratai flirtuos su liberaldemokratais ir darbiečiais – jau nekalbant apie jų dalyvavimą koalicijoje – tuomet tokia mažumos Vyriausybė neturi jokių galimybių.
Kodėl turi galimybių?
Ankstesnė keturių partijų koalicija nebuvo darni. Jai susidarius, kai kurie politologai teigė, kad tai labai pavojinga Lietuvai, nes šios partijos gali puikiai suderinti savo interesus ir puikiai „prasukti versliuką”. Taip neatsitiko. Priešingai. Buvusioje koalicijoje buvo ir pozicija, ir opozicija. Dėl įtakos partijos mirtinai viena su kita kovojo. Juk dėl to ir krito A.Paulauskas. Pagaliau juk ne paslaptis A.Bazausko ir V.Uspaskicho konfliktas. Užkulisiuose buvo kalbama, kad V.Uspaskichas per Vyriausybės posėdžius skaitydavo laikraščius, taip nervindamas premjerą.
Taigi ankstesnės koalicijos problema buvo per didelis kiekvienos partijos įtakos siekimas, koalicinės antklodės traukimas į savo pusę, kol ši ėmė ir suplyšo. Priežastys aiškios – anoji Vyriausybė buvo suformuota neproporcingai. Neproporcingai todėl, kad postai neatspindėjo vietų Seime skaičiaus – darbiečiai turėjo per mažai, o socialliberalai su socialdemokratais – per daug.
Mažumos Vyriausybė, suformuota aiškiai pagal ideologines nuostatas, proporcingai pagal vietų Seime skaičių, galėtų dirbti drausmingiau.
Kokia opozicijos rolė?
Be jokios abejonės, mažumos Vyriausybė likimas priklauso nuo opozicijos. Akivaizdu, kad Audito, Etikos ir procedūrų komisijų postai privalo priklausyti opozicijai. Kodėl? Ogi opozicija privalo turėti įrankius, kuriais galėtų efektyviai kontroliuoti Vyriausybę. Čia negali būti jokių išlygų. Antraip konservatoriams ar Liberalų sąjūdžiui nėra dėl ko paremti tokios koalicijos (nors liberalai ir nori patys formuoti koaliciją).
Ir be jokios abejonės, turi būti sutarta dėl konkrečių darbų, kuriuos Vyriausybė įsipareigoja nudirbti. Daug kalbama apie permainas ir sąstingį, apie proveržį.
Tai graži retorika, nes kas vienam atrodo permainos, kitam gali pasirodyti kaip stagnacija. Ir diskusijos taip gali užtrukti iki begalybės. Tad būtų gerokai aiškiau, jei visos pusės kalbėtų apie konkrečius darbus. Pagaliau pirmą kartą rinkėjams būtų aišku, kokius darbus Vyriausybė pasižada padaryti, o opozicija pirmą kartą žinos, kur turi žiūrėti, ar tie darbai tinkamai atliekami. Pažadai ir darbai gali sutapti. O ar ne to nuobodžiai reikalaujame iš politikų?
Kodėl mažumos vyriausybė naudinga Lietuvai?
Dabar politikai kalba, jog politika – tai kompromisų menas, tačiau niekaip tarpusavyje jokių kompromisų nesuranda. Ką gi, vadinasi, blogi politikai. Tačiau jei susitartų dėl mažumos vyriausybės, tai kiekviena partija turėtų šiek tiek sutramdyti savo ambicijas, kurios dabar bujoja kaip kokie bijūnai darželyje. Tai jau būtų pliusas.
Tačiau yra kitas – žymiai svarbesnis aspektas – tokia Vyriausybė turėtų dirbti itin skaidriai. Juk jei jie ką nors prisidirbs, opozicija tikrai netylės. Tad premjeras privalės labai atsakingai pasirinkti ministrus.
Taigi pirmą kartą Lietuvos istorijoje yra galimybė turėti Vyriausybę, kuri būtų labiausiai kontroliuojama, taigi skaidriausia. Lietuva mėgsta eksperimentus – iškentėme R. Pakso prezidentavimą, Darbo partijos buvimą valdžioje, tad gal atėjo laikas ir pozityviems eksperimentams?