Lietuvoje gyvenantys rusai abejoja, ar kils repatriacijos banga
Prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pasirašė įsaką dėl tėvynainių savanoriško persikėlimo į Rusiją. Ši programa turėtų suteikti galimybę į etninę tėvynę sugrįžti išeiviams iš Rusijos ir buvusios Sovietų Sąjungos.
Maskvoje nelaukiami
Akivaizdu, kad ši programa susijusi su nuolat mažėjančiu Rusijos gyventojų skaičiumi. Sutikusiems persikelti žmonėms bus mokama už persikėlimą į naująją vietą, pusę metų – bedarbio pašalpa, suteikiamas darbas ir būstas (numatomos lengvatinės kreditų sąlygos).
Programa galės pasinaudoti ne tik Rusijos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, bet ir buvę SSRS piliečiai bei gavusieji pilietybes šalių, kurios anksčiau priklausė SSRS, taip pat emigrantai iš SSRS ir Rusijos, tapę kitų valstybių piliečiais. Tos pačios sąlygos galioja ir jų vaikams.
Finansų ministerija 2007-2009 metams programai realizuoti ketina skirti 17 milijardų rublių (apie 1,7 mlrd. litų). Jos dalyviai patys turės pasirinkti gyvenimo vietas. Jos suskirstytos į tris kategorijas: strategiškai svarbias pasienio teritorijas, didelių investicinių projektų regionus ir gyventojų resursų reikalaujančius rajonus. Visišką valstybės paramą gaus tie, kurie persikels į pirmojo lygio teritorijas.
Programa numatyta 2006-2012 metams. Tvirtinama, kad Krasnodaro kraštas pasirengęs priimti 150 tūkstančių žmonių, Maskvos ir Kaliningrado sritys – po 100 tūkstančių. Pirmaisiais metais ketinama perkelti 40-100 tūkstančių žmonių. Tam pasirinkta 12 regionų: Krasnojarsko, Primorės, Chabarovsko kraštai, Amūro, Irkutsko, Kaliningrado, Kalugos ir kitos sritys. Taip pat kalbama apie Tolimuosius Rytus, kur etniniai rusai pageidaujami, kad sumažintų kinų ekspansiją.
Federalinė migracijos tarnyba pripažino, kad už borto liks pačios populiariausios repatriantams vietos, kuriose nejaučiama demografinių ir darbo rinkos problemų. Rusai nekviečiami įsikurti Maskvoje.
Kas norėjo, jau grįžo
Lietuvos rusų kultūros centro direktorė, žurnalistė Tatjana Jasinskaja sakė, kad prieš keletą metų dar buvo galima kalbėti apie rusų grįžimą į tėvynę, tačiau dabar, anot jos, persikelti gyventi į Rusiją gali norėti nebent turintieji šios šalies piliečio pasą. Pasak T.Jasinskajos, į Rusiją iš „karštųjų taškų” atvykę pabėgėliai dėl sudėtingos migracinės sistemos niekaip nesusitvarko dokumentų. „Pirmiausia reikia pasirūpinti šiais žmonėmis”, – mano ji.
Anot jos, už Rusijos ribų gyvena 25-30 milijonų rusų, Baltijos šalyse – apie 1,5 milijono. „Potencialas didelis, tačiau kas norėjo iš Lietuvos grįžti į Rusiją, jau grįžo. Pernai Baltijos šalyse Rusijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 94 proc. Lietuvoje gyvenančių rusų turi šalies pilietybę; tai daug pasako. Tik 10 proc. rusų norėtų grįžti į Rusiją. Taip sakoma, bet vargu ir iš tikrųjų bus taip elgiamasi”, – sakė T.Jasinskaja.
Jos duomenimis, daugiausia rusų iš Lietuvos išvyko 1989-2000 metais. Tada bendras jų skaičius sumažėjo nuo 345 iki 220 tūkstančių. Ji pažymėjo, kad apie 20 proc. iš Lietuvos išvažiavusių rusakalbių įsikūrė ne Rusijoje, bet Ukrainoje, Baltarusijoje.
T.Jasinskaja akcentavo, kad rusai, gyvenantys Lietuvoje, negali turėti dvigubos pilietybės, todėl kaskart vykstant į Rusiją reikia mokėti už vizą. „Tuo tarpu Lietuvos piliečiai, gyvenantys Rusijoje, vizas gauna nemokamai. Be to, nuvykus į Rusiją reikia kas trys dienos registruotis. Tai labai nemalonu”, – sakė pašnekovė.
Seimo narys vertina skeptiškai
Rusijoje gimęs Seimo narys Vladimiras Orechovas skeptiškai vertina Rusijos programą. „Abejoju, kad ji pasitvirtins. Netikiu, kad tam bus skirti milijardai rublių. Juk Rusija niekaip neranda pinigų karininkų butams, apie tai diskutuoja jau daug metų”, – sakė jis.
V.Orechovas nemano, kad Lietuvos rusai masiškai grįžtų į Rusiją. „Gal bus vienas kitas, ryšis nebent tie, kurie turi giminių, galinčių padėti įsikurti. Daugelis rusų patenkinti gyvenimu Lietuvoje ne tik dėl gerėjančios ekonomikos, bet ir mažėjančios rusofobijos. Dar atsiranda tokių, kurie šaukia „okupantai lauk”, tačiau taip atsitinka labai retai”, – sakė Seimo narys.
Parlamentaras jaunystę praleido Rusijoje, tačiau atvykęs į Lietuvą niekada nesvajojo apie grįžimą į tėvynę. „Neturėjau tokių minčių, nors Rusijoje turiu daug giminaičių”, – sakė jis.
Jaunimą vilioja studijų galimybės
Kauno rusų bendrijos valdybos pirmininkas Valerijus Tarabrinas teigė, kad dauguma rusų dar negirdėjo apie persikėlimo programą.
„Tai dar nieko nereiškia. Juk sovietiniais laikais taip pat buvo kuriami penkmečio planai, statomas komunizmas, bet nieko neišėjo”, – lygino jis.
Anot lietuvę vedusio V.Tarabrino, į Rusiją gali patraukti nebent jaunimas. „Rusijoje daugiau universitetų, aukštesnis švietimo lygis, diplomai pripažįstami Europoje. Be to, Rusijos ekonomika auga, reikia vis daugiau specialistų, todėl jaunimas ten mato daug perspektyvų”, – mano jis.
V.Tarabrino manymu, daugelis rusų Lietuvoje jaučiasi gana patogiai. „Sunkumų turi vyresni žmonės, kurie neišmoko lietuvių kalbos. Gaila, kad Kaune liko tik viena rusiška mokykla”, – pasakojo jis.
Įvaizdžio klausimas
Rusija šiuo žingsniu siekia atsistoti šalia tokių šalių, kaip Izraelis ar Vokietija, kurios taip pat skiria didžiules lėšas tėvynainių sugrįžimui.
„Tiesa, kova dėl įvaizdžio pagerinimo gali atsisukti santykių su NVS šalimis pablogėjimu. Juk gerai gyvenantys Baltijos šalių ar Ukrainos gyventojai vargu ar sugrįš, o rusai iš labiau vargingų Azijos šalių, tokių kaip Kirgizija ar Kazachstanas, gali susigundyti Rusijos vilionėmis”, – rašo dienraštis „Komersant”.
„Komersant” cituoja ir Olegą Kaluginą, kuris yra Tarptautinio špionažo muziejaus direktorių valdybos narys ir nuo 1995 metų gyvena JAV. „Valdant Putinui nė vienas blaiviai mąstantis žmogus negrįš. Jei Rusijoje pagerės politinė ir ekonominė situacija, nereikės jokių programų – žmonės patys sugrįš”.
Rusai – ne vieninteliai
Kai kurios buvusios SSRS respublikos taip pat vykdo repatriacijos programas. Ukrainai rūpi iš Krymo deportuotų tautų repatriacija. Į pusiasalį jau grįžo apie 250 tūkstančių totorių ir apie 4 tūkstančius armėnų, bulgarų, graikų. Jiems įkurta apie 300 gyvenviečių. Programai 1992-1999 metais skirta 284 mln. dolerių.
Kazachstane kasmet tvirtinama repatriacijos kvota – apie 15 tūkstančių šeimų. Sugrįžusiems suteikiama galimybė gauti pilietybę, apmokamos persikėlimo išlaidos, suteikiamas būstas. Per 1991-2005 metus jau grįžo apie 110 tūkstančių šeimų iš Uzbekijos, Rusijos, Mongolijos, Kinijos.
Armėnijoje šiemet pradėta programa, kuri padeda sugrįžti armėnams iš Didžiosios Britanijos. Kiekvienai persikėlusiai šeimai skiriama 4,3 tūkst. dolerių.