Higienos reikalavimų laikosi ne visos dėvėtų drabužių parduotuvės.
Iš antrų rankų gaunamų drabužių parduotuvės yra populiarios. Asortimente – įvairi apranga, aksesuarai, avalynė tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Visi kalbinti dėvėtų drabužių parduotuvių savininkai tikino, kad jie turi privalomus dokumentus, žino ir laikosi visų prekybos taisyklių.
Tačiau Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vyriausioji inspektorė Eugenija Vaičekauskienė tvirtino, kad inspekcija, tikrindama naudotų daiktų prekyvietes, visada randa daug pažeidimų. Nors prekybininkams reikalavimai dabar yra mažesni, kai kurie iš jų ir tų pačių nesilaiko.
Kad galėtų pateikti prekę į apyvartą, įmonių savininkai privalo gauti specialius sertifikatus, kurie nurodo, kada ir kokiomis cheminėmis medžiagomis drabužiai buvo apdoroti. Anksčiau šiuos duomenis reikėdavo užrašyti ant kiekvieno drabužio etiketės, o dabar to daryti nebereikia.
Nepaisant to, anot E.Vaičekauskienės, dėvėtų drabužių parduotuvės tingi pasikabinti net privalomą skelbimą, kaip pirkėjas turėtų apdoroti drabužį prieš pradėdamas dėvėti. Aplankius devynias tokias parduotuves paaiškėjo, kad tik dviejose parduotuvėse kaba raštelis, skelbiantis, kad drabužius reikia išplauti su cheminėmis skalbimo medžiagomis, išlyginti karštu lygintuvu ir dezinfekuoti. Kitose prie kasos matėsi tik įspėjimas, kad prekės nekeičiamos ir negrąžinamos.
Paklausti apie asortimento platumą, naudotų drabužių įmonių savininkai neabejojo, kad jų parduotuvėse galima rasti visko po truputį. Vienos iš jų direktorius Tomas Vilčinskas yra įsitikinęs, kad visas prekes parduoti galima, jeigu jos yra apdorotos cheminėmis priemonėmis.
Inspektorė E.Vaičekauskienė taip nemano. Ji citavo mažmeninės prekybos taisykles naudotais daiktais, kurios įspėja, kad tarp dėvėtų prekių negali būti apatinių drabužėlių kūdikiams ir vaikams iki trejų metų, avalynės vaikams ir minkštų žaislų.
Nesilaikantys šių reikalavimų, prekybos darbuotojai iš pradžių yra įspėjami. „Jeigu įspėjimas nepadeda, tokiems pažeidėjams numatomos piniginės baudos”, – tikino E.Vaičekauskienė. Priklausomai nuo pareigybinio statuso ir nuo pažeidimo sunkumo baudos siekia nuo šimto iki tūkstančio litų.
Klaipėdiečiai, besiverčiantys dėvėtų drabužių prekyba, sakė, kad tokie higienos reikalavimai yra per daug išpūstas burbulas. „Aš pati perku tik dėvėtus drabužius jau 12 metų ir nė karto nebuvo jokių alergijų ir ligų”,- tikino Mažvydo alėjoje esančios dėvėtų rūbų parduotuvės savininkė Ingrida. Verslininkė niekada nepirktų tik apatinio trikotažo, nes būtų nemalonu dėvėti.
Higienos specialistai pataria nebūti tokiems šykštiems ir apatinius pirkti niekieno nedėvėtus. Tačiau, žmonės, ypač sulaukę pensinio amžiaus, pagaili poros litų ir visais rūbais, įskaitant ir apatinius, apsirūpina dėvėtų drabužių parduotuvėse.