Mokslininkų trūkumas verčia Klaipėdos universitetą spaustis.
Universitetą vienas po kito palieka tituluoti dėstytojai, o nauji dėl per mažų atlyginimų čia dirbti nesiveržia. Vien šiemet universitetą žada palikti du profesoriai: Vytolis Kučinskas ir Antanas Seilius. Abu jie iki šiol dirbo Socialinių mokslų fakulteto Vadybos katedroje.
Kituose fakultetuose jau kurį laiką trūksta dėstytojų, ypač turinčių mokslinius vardus.
Dėl dėstytojų trūkumo Klaipėdos universiteto vadovybė svarsto galimybę mažinti katedrų skaičių, kai kurias sujungti į vieną. Nors šiemet esminių fakultetų struktūrų pokyčių nebus, jie įvyks ateityje.
Uždirba kaip baltarusiai
Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus sakė, kad dėl dėstytojų trūkumo universitete būtini pokyčiai. Niekas dėl mažų atlyginimų nesiveržia dirbti universitetuose ne tik Klaipėdoje, bet visoje Lietuvoje.
V.Žulkus teigė, kad Lietuvoje šiuo metu profesoriai uždirba tiek pat, kiek ir Baltarusijoje, kur pragyvenimo lygis daug žemesnis. Tuo tarpu Vakarų šalių universitetai mielai priima dirbti mūsų mokslininkus ir moka jiems gerokai didesnius atlyginimus. Netgi sakoma, kad labiau verta užsienyje rinkti braškes nei dėstyti Lietuvos universitetuose.
Klaipėdos universitete mažiausias dėstytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, yra 949 Lt, o didžiausias – 3479 litai.
Tarifinius dėstytojų atlyginimo dydžius nustato Vyriausybė. Tačiau kiek kuris dėstytojas gaus, nustato kiekvieno fakulteto taryba. Dėstytojų atlyginimus lemia mokslinis ir pedagoginis laipsnis, paskaitų krūvis, stažas, paskelbtų publikacijų kiekis ir svarba bei kiti faktoriai. Todėl tame pačiame fakultete du docentai gali gauti nevienodą atlyginimą.
Dėsto iš gailesčio
Dienraščio „Klaipėda” šaltinių teigimu, Klaipėdos universiteto asistentų vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia apie 950 Lt. Panašus yra bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų atlyginimo vidurkis. Pasak Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vyresniosios specialistės Genovaitės Užkurienės, pernai buvo suskaičiuota, kad mokytojai, turintys 18 pamokų per savaitę krūvį, „popieriuje” vidutiniškai gauna apie 910 Lt atlyginimą.
Lektorių vidutinis atlyginimas „popieriuje” yra apie 1100 litų, docentų – apie 1500 Lt ir profesorių – apie 2200 litų.
Tokie atlyginimai per maži, kad žmonės veržtųsi dėstyti. Patys dėstytojai savo atlyginimus vadina pašalpomis. Anot jų, kad žmonės norėtų dėstyti, vien tik asistentai turėtų gauti apie 1000 litų į rankas.
Kalbama, kad net neuniversitetinių aukštųjų mokyklų dėstytojai uždirba daugiau nei universitete.
Maži mokslo darbuotojų atlyginimai lemia ir tai, kad vis mažiau žmonių ginasi daktaro laipsnius. Netgi tie, kurie tampa mokslo daktarais, mieliau ne ugdo studentus, o įsidarbina įvairiose bendrovėse, kur atlyginimai būna keliskart didesni. Socialinių mokslų fakulteto dekanas Antanas Bučinskas pastebėjo, kad kai kurie mokslininkai universitete sutinka padirbėti tik iš gailesčio šiai institucijai, nes finansiškai dėstyti neapsimoka.
Planai pribloškė
Paskutiniame Klaipėdos universiteto senato posėdyje buvo išsakytas pasiūlymas ateityje sujungti Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos ir Bibliotekininkystės katedras į vieną.
Kad planuojama sujungti dvi katedras, patvirtino ir Komunikacijos katedros vedėjas Juozapas Vytas Urbonas. Vedėjas sakė, kad jau dabar ant abiejų – tiek žurnalistikos, tiek bibliotekininkystės studijų programų absolventų diplomų rašomas tas pats įrašas – komunikacijos ir informacijos bakalauras. Be to, profesoriaus nuomone, sujungus abi nedideles katedras į vieną, padaugėtų mokslinių darbuotojų.
Žurnalistikos ir bibliotekininkystės specialybių studentai, anot J.V.Urbono, turėtų būti ramūs – dėl galimo katedrų sujungimo studijų programų pokyčių nebus.
A.Bučinskas apie planus sujungti katedras sužinojo tik iš „Klaipėdos” žurnalistės. Fakulteto vadovą pribloškė tokie planai. Jis teigė, kad nė kalbos negali būti apie katedrų jungimą. Kaip tik žadama abi šias katedras plėsti ir stiprinti. A.Bučinskui sunku suvokti, kaip dvi tokias skirtingas specialybes, kaip žurnalistika ir bibliotekininkystė, galima sujungti į vieną.
Mažės specialybių
Ateityje sujungti kol kas atskirus padalinius į vieną planuoja ir neseniai išrinktas Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys.
Šiuo metu fakulteto Skandinavistikos centre, kuriame dėstomos švedų ir suomių kalbos, yra tik pusantro etato. Kadangi skandinavų kalbos nedėstomos kaip atskiros studijų programos, o tik kaip specializacijos, visą Skandinavistikos centrą norima prijungti prie Vokiečių filologijos katedros.
R.Balsys patikino, kad dėl tokių pokyčių suomių ir švedų kalbas studijuojantiems studentams neprireiks mokytis vokiečių kalbos.
V.Žulkus patvirtino, kad ateityje universitete bus struktūrinių pokyčių. „Pokyčiai neišvengiami. Tačiau tai įvyks ne šiemet, kadangi jau paskelbtas priėmimas į specialybes”, – žadėjo rektorius.
Universiteto vadovas nemano, kad skirtingas katedras reikėtų jungti į vieną. Tačiau kai kurios studijų programos ateityje turėtų būti panaikintos. Kai kurių specialybių nereikia, nes jas studijuoja per mažai studentų. Kitas laikyti netikslinga, nes jos dubliuojasi.