Bažnyčia skundžiasi vos sudurianti galą su galu, tačiau iš valdžios sulaukia milijonų, atgauna žemes ir pastatus
Kauno arkivyskupijos kuriją tikintieji įtaria neracionaliu turto naudojimu ir valstybės lėšų švaistymu atstatant paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Į šventovę jau investuota 20 mln. litų. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius atmeta kaltinimus neūkiškumu, bet pripažįsta, kad parduodant nekilnojamąjį turtą pirmenybė teikiama bažnyčią remiantiems verslininkams.
Interjerą parinko dvasininkai
Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios atstatymo vingiai stebina tikinčiuosius ir paveldo sergėtojus. „Bažnyčią atstatinėja sakralinio meno ir sakralinės architektūros diletantai”, – vadinamosios Atstatymo komisijos sprendimus kritikuoja architektė Apolonija Nistelienė.
Jai iki šiol nesuprantama, kodėl virš pagrindinio altoriaus dominuoja protestantų, o ne katalikų kryžius su Nukryžiuotoju. Pasak A.Nistelienės, šventovė dailinama pasirinkus Lietuvos klimatui neatsparias statybines medžiagas. „Padaryta tiek daug klaidų, kad visų trumpai nė neišvardysi”, – sakė A.Nistelienė. Ji stebisi, kodėl sakralinį interjerą kuria Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas Vytautas Grigaravičius ir Kauno arkivyskupas metropolitas S.Tamkevičius.
„Su arkivyskupu dar galima diskutuoti, bet su klebonu iš tikrųjų sudėtinga susikalbėti, – architektės žodžius patvirtino Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė. – Jis turi savo viziją, nors paminklinė bažnyčia, kaip skelbiama, priklauso visai tautai. Bažnyčios vadovai turėtų įsiklausyti į visuomenės nuomonę”.
Nesuprantamas išlaidumas
V.Grigaravičius patvirtino, kad parapija iš Seimo ir Vyriausybės prašo papildomų 5,3 mln. litų šventovės aplinkai sutvarkyti. Tačiau kai kuriems parapijiečiams nesuprantama, kodėl tiek daug pinigų reikia aplinkai, nes maždaug tiek kainuotų naujo devynių aukštų gyvenamojo namo statyba.
„1934 metais Karolio Rieseno projektą valdžia pasirinko dėl pigesnio varianto, bet dabar kažkodėl prireikė prabangos, – piktinosi parapijietė Rytė Boguševičienė. – Per atstatymo laikotarpį klebonas V.Grigaravičius aplankė ne vieną egzotišką šalį, o valstybės paramai iš biudžeto ir galo nematyti”.
Į šventovę jau investuota apie 20 mln. litų. Juos skyrė ne tik valstybė, bet ir savo aukomis prisidėjo paprasti žmonės. Daugelį darbų kai kurios įmonės atliko visiškai nemokamai. Pavyzdžiui, AB „YIT Kausta” baltai nudažė fasadą. Šventovę parėmė ir Kauno miesto savivaldybė, paėmusi 4 mln. litų kreditą.
Abejoja sandorių skaidrumu
V.Grigaravičiaus nuomone, „sąmoningai siekiama, kad parapija negautų aplinkai sutvarkyti prašomų 5,3 mln. Lt”. „Bet bent 2 mln. litų Seimas turėtų duoti”, – viliasi V.Grigaravičius. Seimo sprendimas paaiškės rytoj perskirsčius valstybės biudžetą.
Tuo tarpu R.Boguševičienė klausia, ar nepaskubėjo Kauno arkivyskupijos kurija atsiimti kadaise bažnyčiai priklausiusių pastatų ir žemės. „Parapija „Nematekui” Savanorių prospekte pardavė namą, kuriame tarpukariu veikė senelių globos namai, kurie buvo pastatyti irgi iš žmonių aukotų lėšų”, – stebėjosi R.Boguševičienė.
Neigia įtarimus
Parapijos klebonas V.Grigaravičius neigia sudaręs įtartiną sandorį su „Nemateku”, kuriam gavo Pastoracinės tarybos ir Kauno arkivyskupo leidimą.
„Įsigyti patalpas buvo pasiūlyta visiems trims nuomininkams – UAB „Nematekas”, Romainių vaistinei ir V.Kabašinsko elektropunktūrinės diagnostikos centrui „Akumeda”, – teisinosi V.Grigaravičius. – Tačiau iš pradžių jų pasiūlytos kainos mūsų netenkino, nes nepriklausomi ekspertai pastatą įvertino 1,85 mln. Lt”. Antrą kartą atplėšus vokus, pasak V.Grigaravičiaus, dviejų aukštų namas buvo parduotas „Nematekui” už 1,9 mln. Lt.
„Už gautas lėšas prie bažnyčios pastatysime dviejų aukštų, apie 500 kvadratinių metrų jaunimo centrą, kurio statyba kainuos apie 1,5 mln. Lt, – sakė klebonas. – Antrame aukšte nuolat gyvens keturi kunigai, o pirmame aukšte vyks jaunų šeimų susibūrimai, konferencijos”.
Tačiau abejojama, ar tikslinga statyti namą negausiems susibūrimams, nes pačios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios įrengtame rūsyje, kur yra ir kolumbariumas, yra prabangiai įrengta konferencijų salė su rūbine.
Solidiems rėmėjams – žalia šviesa
Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas V.Grigaravičius ir Kauno arkivyskupas metropolitas S.Tamkevičius pripažįsta, kad „Nemateko” vadovė Egidija Vaicekauskienė yra ir Kauno arkivyskupijos kurijos Pastoracinės tarybos narė, atsakinga už pasauliečių sielovadą. Dvasininkijos atstovu sielovadai šioje taryboje yra pats klebonas.
Pastoracinė taryba, vadovaujama S.Tamkevičiaus, nagrinėja viską, kas susiję su vyskupijos sielovada, ir teikia patarimus bei praktinius pasiūlymus.
„Ponia E.Vaicekauskienė ir „Nematekas” ne kartą gana ženkliai parėmė bažnyčią, – tikino Kauno arkivyskupas metropolitas S.Tamkevičius. – Todėl net jei „Nematekas” būtų pasiūlęs šiek tiek mažesnę kainą nei kitas pretendentas, be jokios sąžinės graužaties pastatą būtume vis tiek pardavę „Nematekui”. Pasak S.Tamkevičiaus, Šiluvoje Jono Pauliaus namų statybai „Nematekas” skyrė „ne vieną ir ne 10 tūkst. litų”.
Jis gyrė ir V.Grigaravičių, kuriam neturi priekaištų dėl sandorio. „Jei jis ko ir nusipelnė, tai tik medalio, o mėginantys jį apšmeižti yra patys nelaimingiausi žmonės, – gynė kleboną S.Tamkevičius. – Juk vieniems iš tikrųjų įdomu, kaip bažnyčia naudoja turtą, o kitiems visada viskas yra blogai: tai grindys per slidžios, tai nudažyta ne taip”.
Arkivyskupas guodėsi, kad vien darbuotojams išlaikyti kasmet reikia apie 0,5 mln. Lt, kai atlyginimų vidurkis, neatskaičius mokesčių, siekia tik 750 Lt. Pasak jo, bažnyčiai nerūpi turtas, bet lėšų visada trūksta. Vien žiemą Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai šildyti per mėnesį reikia skirti apie 20 tūkst. Lt.
Paramą gauna per įvairias programas
S.Tamkevičius tikino, kad Kauno arkivyskupija kasmet iš valstybės gauna tik apie 400 tūkst. litų paramą. Tačiau Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėja I.Vaškelienė užsiminė, kad vien bažnyčių remontui, restauracijoms ir kitiems arkivyskupijos pastatų išsaugojimo darbams departamentas kasmet skiria apie 2 mln. Lt.
Religinės bendruomenės gauna ir kitą paramą iš valstybės per įvairias programas. Nemažą dalį sudaro ir paprastų žmonių aukos, kurių kasmet daugėja.
Pasak Kristaus Prisikėlimo parapijos klebono V.Grigaravičiaus, sekmadieniais per vienas mišias bažnyčioje iš tikinčiųjų surenkama iki 5 tūkst. litų aukų. „Po mišių susirenka Pastoracinės tarybos nariai, kurie pasirašo surinktų aukų aktą”, – sakė V.Grigaravičius.
Prašys valstybės kompensacijos
Arkivyskupas S.Tamkevičius „Kauno dienai” aiškino, kam bažnyčiai reikalingos lėšos. „Iš turimų statinių esame išnuomoję tik apie 18 proc. ploto, – sakė S.Tamkevičius. – Už gautas lėšas išlaikome „Caritas” organizaciją, šeimos, jaunimo, katechetikos centrus, kurie įsikūrę atgautuose pastatuose”. Kurija Kaune valdo 19 statinių, 16 patalpų ir butų bei 6 žemės sklypus.
Pasak S.Tamkevičiaus, šalies vyskupai sieks iš valstybės kompensacijos už nusavintas žemes. „Vien Kauno arkivyskupijoje buvo nusavinta apie 3500 hektarų, kurie tarpukariu priklausė bažnyčiai, bet kompensavimo klausimą kelsime tik tada, kai nuosavybė bus atkurta šiuo metu į ją pretenduojantiems žmonėms”, – tikino S.Tamkevičius.
Įvertinus vieną arą bent po 100 litų, kompensacijos dydis gali siekti 35 mln. Lt.
Tačiau „Kauno dienos” žiniomis, dvasininkai nėra itin kantrūs. 2004 m. spalio 26 d. pats S.Tamkevičius kreipėsi į valdžią dėl nekilnojamojo turto sugrąžinimo kurijai. Sąraše yra 22 objektai. Per stebėtinai trumpą laiką dalį turto Kauno arkivyskupijos kurija jau atgavo. Tuo tarpu apie 6 tūkst. žmonių vien Kaune 16 metų niekaip neatgauna nusavinto turto.