Keturračiai motociklai gelbsti ir žiemą

Paplūdimyje ar kitur bekelėje vis dažniau galima išvysti važinėjančiųjų keturračiais motociklais, tačiau neaiškumai dėl šių transporto priemonių registracijos bei vairuotojų pažymėjimų vis dar neišspręsti.

Keturračiai motociklai perkami ne tik pramogauti – su kai kuriais iš jų galima dirbti, o dar kitais – įregistravus „Regitroje“ – ir važinėti gatvėmis.

Greičio nematuoja

Uostamiesčio gelbėtojai du tokius motociklus įsigijo praėjusiais metais ir jais sėkmingai naudojasi. Pasak Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininko Virginijaus Urbono, atvykę vokiečiai gana skeptiškai kraipė galvas pamatę tokias transporto priemones mūsų paplūdimiuose. Vis dėlto, anot jo, važiuoti smėlėtu mūsų šalies pajūriu keturračiai labai tinka. Tiesa, kai žmonių paplūdimyje knibždėte knibžda, šiam transportui tenka ilsėtis.

„Jeigu didelis bangavimas, mūsų perspėjimų, kad maudytis negalima, žmonės negirdi, todėl pas juos nuvažiuojame. Kol nubėgtum, žmogus ir paskęsti gali“, – keturračių naudą aiškino gelbėtojas Karolis.

Anot gelbėtojų, važiuoti jų turimu keturračiu dar paprasčiau nei įprastu motociklu, mat jis turi automatinę pavarų dėžę. Kokiu didžiausiu greičiu yra tekę praskrieti pajūriu, gelbėtojai pasakyti negalėjo – jų keturratis neturi spidometro.

Važiuodama per smėlį keturiais ratais varoma transporto priemonė „suryja“ apie 10 litrų benzino šimtui kilometrų. Asfaltu gelbėtojai nevažinėja, nes tam nepritaikytos jų keturračio padangos.

Gelbėtojai sakė paplūdimyje pastebintys vis daugiau su keturračiais motociklais pramogaujančio jaunimo. Pralėkti pajūriu, anot jų, mėgsta ir krepšininkas Arvydas Macijauskas.

Atstoja mankštą

Pasak tokiais motociklais prekiaujančios bendrovės direktoriaus Kęstučio Lingio, šios transporto priemonės gali būti skirtos ne tik pramogai, nors šiam tikslui jos perkamos dažniausiai.

„Gyvenantieji atokesnėse sodybose keturračius naudoja žiemą nusikasti keliams – priekyje galima pritaisyti įrangą sniegui stumdyti“, – sakė K. Lingys.

Be to, keturračiu galima važiuoti kiaurus metus – ant ratų galima uždėti specialias grandines, ir reikia tik aprangos. Anot K. Lingio, žiemą jais ant marių ledo važinėja žvejai.

Vilniaus krašte besiverčiantieji kaimo turizmo verslu vis dažniau perka ir keturračius motociklus, kad pailsėti atvykę žmonės turėtų kuo užsiimti. Kai kur netgi įrengiamos specialios trasos. Klaipėdos krašte ši paslauga taip pat po truputį populiarėja.

„Porą valandų gerai pasivažinėjus bekele tokiu motociklu mankštos tą dieną daryti jau nebereikia. Kol pats neišbandai, gal taip ir neatrodo, bet iš tiesų malonumas juo važiuoti yra didžiulis. Be to, pramogauti gali ir vaikai – yra jiems skirtų mažų keturračių“, – sakė K. Lingys.

Dauguma pirkėjų, anot K. Lingio, renkasi automatinius keturračius, nes jais važinėti gana paprasta. Važiuoti mechaniniu lengva tik bandžiusiems vairuoti įprastą motociklą.

Pasak bendrovės pardavimų vadybininko Manto Rimeikio, beveik visi ūkinės paskirties keturračiai yra „automatai“. Taip pat jie varomi keturiais ratais, bet norint galima du atjungti. Važiuojant geru keliu, kai nereikia visų varomų ratų, taip bus taupomas kuras.

Kiek šie motociklai sunaudoja kuro, techninėse charakteristikose neapibrėžiama, nes, anot K. Lingio, tai labai priklauso nuo kelio ir važiavimo būdo. To paties keturračio kuro sunaudojimas gali svyruoti net maždaug nuo keturių iki dvylikos litrų šimtui kilometrų.

Keturračių variklio darbo tūris gali būti 50-700 kubinių centimetrų. Paprastai ūkiniai turi 8,8-41,5, o sportiniai 3-45,5 arklio galių.

Uostamiestyje pirmieji keturračiai, pasak K. Lingio, pasirodė gal prieš ketverius metus, o prekyba jais ypač suaktyvėjo tik šiemet. „Mūsų prognozes pardavimas šiemet viršijo net tris kartus – vien mes jau pardavėme per 20 keturračių“, – sakė K. Lingys.

Oficialiems pardavėjams rinką dar šiek tiek gadina iš JAV parvežami keturračiai ir įprasti motociklai, tačiau jų, anot K. Lingio, įsivežama vis mažiau. Jei iš Amerikos parvežta transporto priemonė yra virtusi, aplankstyta, atsiranda papildomų rūpesčių, ne tiek daug yra ir remonto specialistų.

Teisinė bazė vejasi

Anot M. Rimeikio, salone turimu keturračiu, kuris, ko gero, uostamiestyje yra vienintelis įregistruotas „Regitroje“, galima drąsiai važinėti gatvėmis. Tokią transporto priemonę įsigijusiam vairuotojui reikėtų turėti vairuotojo pažymėjimą, leidžiantį važiuoti motociklu, taip pat reguliariai vežti savo keturratį techninei apžiūrai.

„Regitros“ Transporto registracijos metodikos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Skersinio teigimu, ar keturratis motociklas yra skirtas ir keliams, ar tik pramogai, jį sertifikuodamas nustato gamintojas. Keliams neskirti keturračiai registruojami kaip žemės ūkio technika.

Pasak „Regitros“ Egzaminų metodikos skyriaus vyresniojo specialisto Algimanto Tarabildos, keturračiai dabar yra „pakabinti ore“, vos ne už įstatymo ribų – nėra nei kelių transporto priemonės, nei žemės ūkio technika. Formaliai, anot jo, niekas lyg ir neranda pagrindo reikalauti iš pramoginių keturračių vairuotojų vairuotojo pažymėjimo, nors šiai transporto priemonei išvažiavus į kelią to gal ir reikėtų.

Vis dėlto, svarstė jis, važiuodamas gatve „Regitroje“ neregistruotu pramoginiu keturračiu vairuotojo pažymėjimo neturintis žmogus kažin ar būtų nubaustas – pareigūnai tiesiog nežinotų, kaip ir kokiu pagrindu tai padaryti.

„Tvarka turėtų būti – gyvenimas parodė, kad ir su mopedų vairuotojais yra problemų. Teisinė bazė dar yra kiek atsilikusi, tačiau vejasi – pagal naują Europos Sąjungos direktyvą, kuri numato pokyčių mopedų vairuotojams, turėtų būti naujovių ir keturračiams“, – sakė A. Tarabilda.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.