Palangos savivaldybės teritorijoje neketinama rūpintis specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų viduriniu išsilavinimu.
Taip, susipažinusi su praėjusią savaitę svarstyto Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metams bendrojo plano projekto dokumentais, „Vakarų ekspresui” sakė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė. Nepaisant jos siūlymo atidėti sprendimo priėmimą, planas buvo patvirtintas.
Pasak Vyriausybės atstovės, pagal planą 2 Palangos vidurinės mokyklos taps dešimtmetėmis. Viena iš jų – specialiųjų ugdymo poreikių vaikams pritaikyta „Baltijos” mokykla. Tokiu būdu šie vaikai nebeteks galimybės įgyti vidurinį išsilavinimą.
Kita vertus, Tarybos posėdyje buvo teigta, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai vidurinį išsilavinimą galės įgyti Senojoje gimnazijoje, o jos aplinka bei programos tam bus pritaikytos.
Tačiau K. Vintilaitė teigia, jog tokie ketinimai projekto dokumentuose neatsispindėjo.
Šiuo metu Vyriausybės atstovė aiškinasi, kokiu būdu bus užtikrintos sąlygos minėtiems mokiniams tęsti mokslus pagal vidurinio ugdymo programą, ir ketina raštu kreiptis į Palangos miesto savivaldybės vadovą.
Paklausta, kaip reaguoja į pastaruosius įvykius dėl rusakalbių „Pajūrio” bei „Santarvės” mokyklų reformos, Vyriausybės atstovė sakė, jog tiria ir šį klausimą.
Anot jos, 2004 metų mokyklų tinklo pertvarkos planas buvo rengiamas nuosekliai. Tada nuspręsta, kad šios mokyklos taps pagrindinėmis, tačiau čia buvo numatyta steigti ir centre esančiai gimnazijai priklausančias klases. Tokiu būdu mokiniai būtų galėję tęsti mokslą toje pačioje mokykloje.
„Nenuostabu, kad radikalūs pokyčiai po 2 metų sulaukė tokios audringos reakcijos”, – aiškino K. Vintilaitė ir pridūrė šiuo metu laukianti tarnybinės pagalbos iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos.
Anot jos, šių mokyklų bendruomenės turi teisę pačios kreiptis į teismą. O jei paaiškėtų, kad rusakalbių mokyklų reformos veiksmai gali būti neteisėti, teikimą Savivaldybei rašytų ir Vyriausybės atstovė