Aukso amžius, išgelbėtas iš šiukšlyno

Pirmojoje Kauno dramos teatro fotometraštininko Augusto Pajarsko nuotraukų parodoje eksponuojamos garsiausių spektaklių akimirkos, galinčios ne tik aktorius sugrąžinti į jaunystės laikus

Iš šiukšlyno išgelbėtas pirmojo Kauno dramos teatro fotografo Augusto Pajarsko negatyvų archyvas virto ne tik aktoriams jų jaunystę primenančių nuotraukų paroda. Tačiau Kauno fotografijos „Fujifilm“ galerijoje ketvirtadienį paroda „Menininkai šiukšlynuose“ atidaryta itin kukliai susirinkusios publikos akivaizdoje. Aktorių gildijai atstovavo tik Danutė Juronytė ir Algirdas Vrubliauskas.

Atpažino, kas negatyvų autorius

Pernai pavasarį šiukšlių krūvoje rastą pilną negatyvų segtuvą vienas kaunietis perdavė Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkui Aleksandrui Macijauskui. Iš pradžių nežinota, kas jų autorius, tik buvo matyti, kad tai – teatro spektaklių akimirkos. „Kauno dienos“ paprašyta aktorė Rūta Staliliūnaitė peržvelgė negatyvų šūsnį. Ji nesunkiai atpažino, kas yra archyve esančių negatyvų autorius.

„Tai Augusto braižas, – vos išvydusi įrašą didžiulėje negatyvų pilnoje knygoje ištarė garsioji aktorė ir paaiškino plačiau: – Augustas Pajarskas – pirmasis teatro fotografas, mudu labai bičiuliavomės“. R.Staliliūnaitės pasakojimu, ilgametis režisieriaus padėjėjas A.Pajarskas savo lėšomis supirko visą aparatūrą, laboratorijos įrangą ir ėmė fotografuoti spektaklių repeticijas, premjeras, aktorių jubiliejus, gastroles, gyvenimą teatro užkulisiuose. „Absoliučiai garbingas žmogus, buvęs tremtinys, teatro fanatikas“, – taip 1963 metais Dramos teatre pradėjusi dirbti aktorė apibūdino buvusį kolegą. R.Staliliūnaitei įsiminė, kad A.Pajarskas, fotografijai išleisdavęs nemažą savo algos dalį, gėdydavosi iš aktorių imti pinigus, kai šie paprašydavo nuotraukų.

Aktorė pasakojo, kad artėjant devintajam praėjusio amžiaus dešimtmečiui A.Pajarskas ėmė skųstis, esą paseno ir kad gerai būtų, jog teatro fotometraštininko pareigas perimtų kas nors kitas. Po kurio laiko A.Pajarskas pradėjo dirbti teatro budėtoju, kartais dar vaidindavo nedidelius vaidmenis, o spektaklius ėmėsi fotografuoti aktorius Vladas Žirgulis, fotografija susižavėjęs kelionės po Argentiną metu.

Nuotraukas atspaudė rankomis

Netrukus paaiškėjo, kaip A.Pajarsko archyvas, kuriame užfiksuota beveik 20 praėjusio amžiaus metų teatro istorija, pateko į šiukšlyną. Pablogėjus dabar 83-ejų metų A.Pajarsko sveikatai, sūnus Saulius nutarė jį perkraustyti pas save. Į dėžes netilpę daiktai kraustantis buvo sukišti į didelius šiukšlių maišus. Į juos kartu su senais laikraščiais pateko ir nuotraukų negatyvų knyga. Sūnaus šeimai lig šiol mįslė, kas išmetė maišą su teatro archyvu į šiukšlių konteinerį. Skubiai iš parduoto buto turėję iškraustyti A.Pajarsko daiktus artimieji šiam darbui pasamdė darbininkus. Kraustymo metu sūnus Saulius buvo komandiruotėje Norvegijoje, o marti – darbe. Keletas maišų su daiktais dar kuriam laikui liko senajame bute, kurio naujoji šeimininkė iš karto pradėjo remontą. Pajarskų šeima svarstė, kad maišus su vertingu archyvu į konteinerį tikriausiai išmetė tėvo daiktus pervežę darbininkai.

A.Macijauskas užsidegė sumanymu surengti nuotraukų parodą iš A.Pajarsko archyvo. „Norėčiau, kad ši paroda atkreiptų visuomenės dėmesį į nevertinamą kultūros paveldą. Kiek archyvų atsitiktinai ar ne patenka į šiukšlynus ir jau nebeatsiranda!?“ – emocingai kalbėjo fotomenininkas.

Šiemet Kauno savivaldybė skyrė pinigų nuotraukų iš A.Pajarsko negatyvų spausdinimui. Jas klasikiniu būdu – rankomis – atspaudė žinomas fotomenininkas Romas Juškelis. „Stengiausi, kad nuotraukos atrodytų taip, kaip tada, kai buvo fotografuotos“, – parodos „Menininkai šiukšlynuose“ atidaryme ketvirtadienį kalbėjo R.Juškelis. Jis iš patriotizmo atspaudė dvigubai daugiau nuotraukų, nei finansavo Savivaldybė. R.Juškelis juokais savo darbą pavadino „pliusiuku Dievui, kad įleistų į Dangų“.

Garsiausių praeities spektaklių akimirkos

Parodos „Menininkai šiukšlynuose“ nuotraukos atgyja Kauno dramos teatro „aukso amžius“ – garsiausi XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečio spektakliai. „Baltaragio malūnas“, „Dvikova“, „Mamutų medžioklė“, „Kas tu“, „Grasos namai“, „Biografija: vaidinimas“, „Karalius Ūbas“, „Motinos laukas“, „Barbora Radvilaitė“, „Nora“, „Svajonių piligrimas“, „Merė Popins“, „Duokiškio baladės“, „Unija“, „Šarūnas“, „Kaligula, „Kingas“, „Statytojas Solnesas“ – šių garsių spektaklių akimirkos ir juose vaidinusių aktorių portretai turėtų jaudinti ne tik juose vaidinusius aktorius, bet ir jų gerbėjus – vyresniosios kartos kauniečius. Tačiau vertingos parodos įtaigumą menkina gana skurdus ir nešiuolaikiškas jos pateikimas. Nuotraukos nesolidžiai pasportuotos, ekspozicija ne itin apgalvota, nepasirūpinta vaizdo ir garso medžiaga, galėjusia sudaryti puikų kontekstą eksponuojamoms spektaklių akimirkoms.

A.Macijauskas tikisi, kad miestiečiai visgi plūs į parodą „Menininkai šiukšlynuose“. Tačiau parodos atidaryme jų nebuvo. Tik kokia dešimtis fotografų, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, buvusi Kauno dramos teatro literatūrinės dalies vedėja Vida Savičiūnaitė, aktorius Algimantas Vrubliauskas, jo kolegė Danutė Juronytė bei aktorių šeimos atžala, rašytoja Dovilė Zelčiūtė, vaikystėje vaidinusi spektaklyje „Valentinas ir Valentina“.

Pirmoji teatro metraštininko paroda

„Vasara, atostogos“, – korektiškai kolegas teisino D.Juronytė. Ji parodos rengėjams padėjo patikslinti spektaklių pavadinimus, jų datas, herojų vardus bei juos vaidinusių aktorių pavardes.

„Dabar – tinkamas laikas A.Pajarsko nuotraukas atspausti. Po dešimties metų gali nebelikti žmonių, atsimenančių, kas jose nufotografuota“, – sakė D.Juronytė ir dėkojo fotografams už galimybę vėl išvysti savo jaunystę bei daugybę kolegų, kurių jau nebėra.

D.Juronytė su grauduliu kalbėjo apie tai, kad pirmą kartą mato aktorių nuotraukas pateiktas parodiniuose rėmuose. „Teatro stenduose nuotraukos prismeigiamos smeigtukais.

Aišku, dėl pinigų stygiaus“, – pastebėjo ji.

A.Vrubliauskas paliudijo, kad tai pirmoji A.Pajarsko nuotraukų paroda. Pats Kauno dramos teatro metraštininkas parodos atidaryme nedalyvavo – jis galynėjasi su sunkia liga.

Archyvas atkurtas trečią kartą

„Lietuvos teatro istorija be A.Pajarsko pavardės – neįmanoma, – teigė V.Savičiūnaitė, buvusi Kauno dramos teatro literatūrinės dalies vedėja. – Šioje parodoje yra 10-15 nuotraukų, kurios keliauja iš leidinio į leidinį, taip pat nemažai – unikalių, dar nematytų kadrų“. V.Savičiūnaitė pastebėjo, kad A.Pajarsko nuotraukos – dinamiškos, nes fotografuotos vykstant spektakliui.

V.Savičiūnaitė buvo antroji, iš naujo sutvarkiusi Kauno dramos teatro archyvą. Apleistą archyvą praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje pirmą kartą sutvarkė Lidija Kutuzova, pirmoji Jono Jurašo žmona. Paskui, kai teatre jau nebebuvo J.Jurašo ir L.Kutuzovos, aktoriai sužinojo, kad per teatro remontą grindys buvo išklotos spektaklių afišomis, nuotraukomis, negatyvais. Teatre 1988-1993 m. dirbusi V.Savičiūnaitė po kruopelytę vėl surankiojo išmėtytą istorinę medžiagą.

Dabartinė Kauno dramos teatro vadovė Ina Pukelytė sakė, kad pradėjusi dirbti 2003 m. archyvą vėl rado išdraskytą. Užpernai jį tvarkyti ėmėsi specialiai šiam darbui priimtas žmogus ir dabar archyvas vėl tvarkingas.

Permaininga Kauno dramos teatro archyvo istorija gali pakišti koją iš A.Pajarsko negatyvų atspaustas nuotraukas perduoti šiam teatrui. „Nuotraukų negatyvai bus grąžinti A.Pajarsko šeimai, o dėl nuotraukų likimo dar teks apsispręsti“, – atsargiai kalbėjo A.Macijauskas.

Norinčiųjų „lobio“ bus daug

„Su dėkingumu priimtume nuotraukas iš A.Pajarsko archyvo po parodos Kauno „Fujifilm“ galerijoje“, – teigė I.Pukelytė. Ji šią parodą ketino aplankyti netrukus. Tačiau I.Pukelytė pripažino, kad grėsmė teatro archyvui išlieka. „Nežinia, ar po 5-8 metų jis bus saugus. Egzistuoja pavojus, kad vėl gali išnykti“, – nuo teatro vadovo požiūrio į istoriją priklausančią problemą garsiai įvardijo I.Pukelytė.

V.Savičiūnaitės nuomone, vertingas nuotraukas reikėtų perduoti Vilniuje esančiam Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui. Čia medžiagos savo moksliniams darbams ieško visi žinomiausi Lietuvos teatro istorijos tyrinėtojai bei studijuojantis jaunimas.

Parodos iniciatorius A.Macijauskas nelabai norėtų vertingas nuotraukas išvežti iš Kauno. Jis svarsto galimybę jas perduoti kuriam nors mieste esančiam muziejui.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Aukso amžius, išgelbėtas iš šiukšlyno"

  1. Alex_J

    oj tas sunus nekadejas….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.