Kauno politikams bus siūloma kol kas neprestižinę miesto zoną paversti aukštybinių pastatų sala
Kauno aukštybinių pastatų koncepcija vis dar aktyviai tobulinama. Vakar susirinkusi šiuo metu steigiama Kauno architektų ir urbanistų ekspertų taryba pritarė, kad Kauno politikams verta priminti jau seniau keltą idėją dangoraižių sala paversti apleistą Geležinkelio stoties rajoną.
Čikagos vaizdai negresia
„Manome, kad Geležinkelio stoties rajonas – geriausia vieta formuoti dangoraižių kalvą”, – sakė projekto vadovas, Savivaldybės įmonės „Kauno planas” architektas Gediminas Šinkūnas.
„Tai būtų pagrindinė zona mieste, kur išaugtų koncentruota aukštybinių pastatų grupė. Kitos trys numatytos zonos būtų antraeilės, jose aukštybiniai pastatai galėtų išdygti ir grupėmis, ir pavieniui”, – aiškino jis idėjos esmę.
G.Šinkūnas patikino, kad tai visiškai nereiškia, jog Kauno geležinkelio stoties rajonas taptų antrąja Čikaga. Šioje miesto zonoje, pabrėžė jis, būtų galima statyti ne aukštesnius nei 40 metrų aukščio pastatus.
„Ar dvylikos aukštų namą tikrai vadinsime dangoraižiu?” – replikavo architektas Algimantas Kančas. G.Šinkūno įsitikinimu, aukštesni nei 40 metrų pastatai centrinėje Kauno dalyje būtų ydingas sprendimas.
Nori saugoti Kauno savitumą
„Siūlydami idėją paversti Geležinkelio stoties rajoną vieta, kurioje galėtų būti statoma grupė aukštybinių pastatų, galvojome apie Kauno vertybes, miesto charakterį, – kalbėjo G.Šinkūnas. – Kaunas negali tapti beveidis. Aukštybinių namų statyba neturi vykti chaotiškai, neproporcingo aukščio pastatai pakenktų miesto įvaizdžiui. Tokias klaidas taisyti – pernelyg sunku, tai ne kioskai”.
Dabartinė patvirtinta aukštybinių pastatų koncepcija Kaune numato dangoraižiais apstatytą Savanorių prospektą, Veiverių gatvę, Žemaičių plentą. Pavieniams aukštybiniams pastatams numatytos vietos abipus Taikos, Europos, Pramonės prospektų.
Geležinkelio stoties rajonas, G.Šinkūno ir jį palaikančių architektų manymu, galėtų tapti vieta, kurioje pakankamai pagarbiu atstumu nuo istorinių miesto vertybių atsirastų vadinamasis Kauno Manhetenas – didžiausia grupė iki 40 metrų aukščio pastatų, turinčių ne gyvenamąją, bet visuomeninę ir komercinę paskirtį.
Be pretenzijų į antrąjį centrą
„Gal ateityje tokių aukštybinių pastatų salų mieste atsirastų ir daugiau. Bet šiandien aiškiai matome šią, vienintelę geriausią vietą”, – kalbėjo G.Šinkūnas.
Projekto autorius užtikrino, kad aukštybinių komercinės ir visuomeninės paskirties pastatų sala Geležinkelio stoties rajone nepretenduotų į antrąjį Kauno centrą. „Naujos statybos aukštybinių pastatų zona aiškiai skirtųsi nuo Senamiesčio ir Naujamiesčio. Nebūtų jokios konkurencijos”, – aiškino jis.
Steigiamoje Kauno architektų ir urbanistų ekspertų taryboje ne visi balsai buvo už. Kai kurie būsimosios ekspertų tarybos nariai, sutikę, kad Geležinkelio stoties rajonas turi didžiulį neišnaudotą potencialą, vis dėlto siūlė neįsileisti į jį aukštybinių pastatų.
Tačiau dauguma architektų ir urbanistų buvo už tai, kad šis pasiūlymas būtų pateiktas Kauno miesto tarybai.
Vilnius turės dvi dangoraižių kalvas
Tuo tarpu Vilniuje jau galutinai apsispręsta dėl dangoraižių salų. Vakar visuomenei pristatytas sostinės Tarybos patvirtintas aukštybinių pastatų specialusis planas. Aukštybinių pastatų kalvos Vilniuje bus dvi: teritorija dešiniajame Neries krante bei teritorija prie T. Narbuto gatvės tęsinio, greta Spaudos rūmų.
Pastatų aukščio riba šiose zonose nenustatyta. Tačiau sostinės meras Artūras Zuokas pabrėžė, kad investuotojai, siekiantys statyti naujus aukštybinius pastatus Vilniuje, privalės pasiūlyti miestui išskirtinius architektūrinius sprendimus ir nedaryti neigiamo poveikio aplinkai.
Alternatyviam pasiūlymui – kurti ne dvi dideles, bet dešimt mažesnių aukštybinių pastatų salų sostinės Taryba nepritarė.
„Neužkertama galimybė aukštybinius pastatus statyti ir kitose Vilniaus vietose, bet tada kiekvienu konkrečiu atveju investuotojų laukia itin griežta ir sudėtinga derinimo procedūra”, – sakė „Kauno dienai” Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių tarnybos vedėja Ieva Bačinskaitė.