Per pirmąjį Lietuvos istorijoje Afganistano valdžios atstovų vizitą aptartos afganų studentų galimybės studijuoti mediciną Kaune
Lietuvoje viešinti Afganistano parlamento delegacija, vadovaujama parlamento vadovo pavaduotojo Muhamedo Salio Saldžiuko, susitiko su Kauno medicinos universiteto (KMU) rektoriumi profesoriumi Remigijumi Žaliūnu, KMU klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus vadovu profesoriumi Ryčiu Rimdeika, kitais universiteto atstovais ir aptarė galimybes bendradarbiauti, Kaune rengti medikus Afganistanui.
Trūksta gydytojų
Delegacijos vadovas M.S.Saldžiukas, Afganistano Goro provincijos gubernatorius Šachas Ahadas Abdulas Afzalis ir kiti delegacijos nariai pažymėjo, kad jų šalyje didelis žmonių sergamumas, o medikų labai trūksta. Goro provincijoje dirba tik šeši gydytojai. Afganistano parlamento nariai akcentavo, kad jų valstybei yra labai svarbi Lietuvos patirtis sveikatos apsaugos sistemoje, rengiant gydytojus.
„Mūsų universitetas yra atviras visiems norintiems ir galintiems studijuoti, tačiau Afganistanas nėra Europos Sąjungos narys ir šios šalies jaunuoliai turėtų stoti į mūsų universitetą pagal senato patvirtintą tvarką ir mokėti už studijas, – sakė KMU rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas. – Nebent būtų sudaryta tarpvalstybinė dvišalė Lietuvos ir Afganistano sutartis, numatyta visa veiksmų ir priemonių sistema, būtų skirtos lėšos, mes tikrai neatsisakysime rengti afganų medikus”.
Dovana afganų tautai
Profesorius R.Žaliūnas pažymėjo, kad Kauno medicinos universitete studentai iš įvairių šalių studijuoja mediciną anglų kalba. „Mes turime didelę patirtį ir mūsų absolventai sėkmingai dirba daugelyje pasaulio šalių”, – sakė KMU rektorius.
Delegacijos nariai išreiškė norą, kad bent vienas du afganų studentai iš Goro provincijos galėtų studijuoti KMU.
„Kauno medicinos universitetas kaip dovaną Afganistano tautai galėtų parengti porą studentų nemokamai, – sakė prof. R.Žaliūnas. – Tačiau problema kur kas gilesnė: regionas turi tik 6 gydytojus, todėl reikia sisteminių dalykų: ieškoti finansinės paramos ir tuomet mūsų universitetas galėtų daugiau parengti aukštos kvalifikacijos specialistų Afganistanui”.
Susitikime taip pat buvo aptartos galimybės Afganistano medikams kelti kvalifikaciją kursuose, karo medikų bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose.
Lietuvos parama
2005 metų birželio mėnesį Afganistano Goro provincijoje NATO Tarptautinių paramos saugumui pajėgų (ISAF) operacijos sudėtyje pradėjo veikti Lietuvos vadovaujama Provincijos atkūrimo grupė (PAG). Viena pagrindinių PAG užduočių – įtvirtinti Afganistano valdžios įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijos atkūrimui.
Karinę PAG misiją vykdo kariškiai, civilinę veiklą nuo 2005 metų liepos mėnesio vykdo Lietuvos specialioji misija, kurioje dirba pareigūnai iš Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų bei Policijos departamento. Kartu su Specialiąja misija dirba JAV ir Islandijos diplomatai. Specialioji misija ne tik atstovauja Lietuvos interesams Afganistane, bet ir padeda atkurti Goro provincijos valdžią, policiją ir teisingumo sistemą.
Lietuvos Seimo komitetuose svarstoma galimybė skirti iš valstybės biudžeto 1 mln. litų Afganistano paramos projektams. Iki šiol į Goro provinciją, kuri laikoma viena skurdžiausių karų nualintoje šalyje, Lietuva pritraukė daugiau nei 3 mln. litų paramos lėšų.
Afganistano delegaciją Lietuvoje lydinti ambasadorė ypatingiems pavedimams Gintė Damušytė sakė, kad šiais metais Užsienio reikalų ministerijos Bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis Plėtros ir pagalbos komisija paskyrė apie 140 tūkst. litų nacionaliniams projektams: Goro provincijos ir Čagčarano savivaldos tarnautojų administracinių gebėjimų stiprinimo, Goro sveikatos apsaugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir Afganistano protokolo atstovų mokymo projektams. Šiems nacionaliniams projektams įgyvendinti numatytas ir Kanados bendras finansavimas.