Vasaros rezidencijos tampa prabanga

Kauniečiai dažniau ieško sodybų Dzūkijoje, nors anksčiau labiau dairydavosi į ežeringus Aukštaitijos rajonus

Tautiečiams vis daugiau laiko ir pinigų skiriant poilsiui, itin išaugo sodybų paklausa. Dabartinės rinkos tendencijos padiktavo tokias sąlygas, kad gyvenvietėje įkurtos sodybos yra pigesnės už nuošalioje vietoje stovintį vienkiemį.

Vilniečiai dažniau dairosi į Trakų, Širvintų, Molėtų, Ignalinos rajonus, o kauniečiai mieliau renkasi Dzūkiją.

Pirkėjai turi daugiau laiko

Sodybomis, viensėdijomis prekiaujančios bendrovės „Makas” direktorius Gintaras Urbonavičius „Kauno dienai” teigė, kad susidomėjimas poilsiui skirtu nekilnojamuoju turtu šiuo metu yra šiek tiek atslūgęs. Tam įtakos turi ir prasidėjęs atostogų sezonas, ir neseni politiniai sprendimai.

„Praėjusiais metais buvo jaučiamas kur kas didesnis susidomėjimas sodybomis. Manau, kad tos pačios nuotaikos būtų jaučiamos ir dabar, jeigu Lietuva būtų gavusi leidimą įsivesti eurą”, – įsitikinęs bendrovės vadovas.

Vis dėlto norinčiųjų įsigyti sodybas tikrai nesumažėjo, tačiau dabar pirkėjai turi daugiau laiko apsispręsti ir nebepriima sprendimų paskubomis. Be to, rinkoje atsirado daugiau pasiūlymų.

„Prieš metus situacija rinkoje buvo gana įtempta. Žmonės net neturėjo laiko kada galvoti. Nenupirksi šiandien – po mėnesio mokėsi brangiau”, – aiškino pašnekovas.

G.Urbonavičiaus teigimu, šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje situacija nėra aiški – laukimo nuotaikos jaučiamos tiek pirkėjų, tiek pardavėjų pusėje. Prognozuoti, į kurią pusę pakryps kainų svarstyklės, taip pat nėra lengva.

„Sunku analizuoti kainas, nes tarp prašomos kainos ir tarp tos, kurią sumoka pirkėjas, yra nemažas skirtumas. Aplink didmiesčius padėtis rinkoje, o kartu ir kainos, yra aiškesnė, tačiau atokesniuose šalies rajonuose kaina dažnai būna nurašyta iš lubų ir nepagrįsta jokiais kriterijais. Dažnai būna nurodoma tokia suma, kiek pardavėjui tuo metu reikia pinigų”, – pastebi agentūros vadovas.

Dzūkija lygiuojasi į Molėtus

Per šiuos metus sodybų kainos vidutiniškai pakilo apie 5-10 proc. Ypač paklausus nekilnojamasis turtas, esantis prie vandens telkinių, šiemet yra maždaug trečdaliu brangesnis nei pernai.

Sodybos kainą labiausiai lemia infrastruktūra: keliai, elektra ir, žinoma, atstumas iki namų. Kuo sodyba arčiau didmiesčio, tuo didesnę kainą pasiryžę mokėti pirkėjai.

Vilniečiai dažniau dairosi į Trakų, Širvintų, Molėtų, Švenčionių, Ignalinos rajonus, o kauniečiai daugiau renkasi Dzūkiją, nors lygiai taip pat neatsisako ir patrauklių pasiūlymų Aukštaitijos pusėje. Pagal kainų lygį Dzūkijos rajonai jau beveik pasivijo ežeringą Molėtų kraštą.

Tačiau kainų „žirklės” šiame sektoriuje itin ryškiai pastebimos. Nedidelę sodybą ne itin išvaizdžioje vietovėje galima įsigyti ir už 30 tūkst. litų, o ežero pakrantėje stovinčios vilos kaina sieks 0,5 mln. litų ir daugiau.

„Gretimų sodybų kainos gali skirtis net kelis kartus, jeigu vienas sklypas bus prie vandens, o kitas – ne”, – teigė G.Urbonavičius.

Prekyba persikėlė į miškus

Rytų Aukštaitijoje sodybomis prekiaujančios bendrovės „Namudė” direktorius Alvydas Boguševičius tvirtino, kad pastaruoju metu poilsiui skirtu nekilnojamuoju turtu ypač domisi viduriniojo socialinio sluoksnio atstovai bei užsienyje padirbėję gyventojai ir net studentai.

„Pasiturintys gyventojai sodybas jau yra susipirkę. Dabar tuo ypač domisi vidurinysis sluoksnis. Tačiau problema yra ta, kad dažniausiai ieškomų sodybų prie ežero rinkoje beveik nebeliko. Anksčiau buvo galima rasti iki keturiasdešimties skelbimų apie paežerėse parduodamus namus, dabar tokių pasiūlymų yra vienetai, ir visi jie – už nemažą kainą. Kadangi prie ežerų turtas jau išgraibstytas, šiuo metu prekiaujame miškuose ir pamiškėse įsikūrusiomis sodybomis. Situacija tokia, kad turėdamas pinigų mieste gali įsigyti, tai, ko nori, o kaime tenka ilgai ieškoti geresnio varianto, nes pasiūlos tiesiog nėra. Reikalų nepaspartins net ir pusė milijono”, – teigė A.Boguševičius.

Pastaraisiais mėnesiais rinkoje atsirado daugiau patraukliose vietovėse parduodamų žemės sklypų, kurių savininkai, kaip spėjama, nebesiryžta laukti euro.

Keičiasi gyvenimo būdas

„Sodybų ir ypač žemės sklypų kainos tikrai neturėtų mažėti. Kasmet atsiranda vis daugiau apribojimų statyboms, sklypų dalyboms – tai taip pat neleidžia kristi kainoms.

Jas kelia ne euras, ne užsieniečių interesai Lietuvoje, o besikeičiantis piliečių gyvenimo būdas. Po darbų žmonės nori pakeisti aplinką, ištrūkti į gamtą. Prie staklių darbo dieną praleidžiančių darbininkų, kuriems užtektų poilsio ant sofos, nėra daug”, – pridūrė „Namudės” vadovas.

Iki šiol nekilnojamasis turtas Rytų Aukštaitijos rajonuose buvo gana pigus, tačiau nuo praėjusių metų kainos išaugo daugiau kaip dvigubai ir pradeda lygiuotis į sodybų įkainius Trakų bei Molėtų apylinkėse.

Iki 1996 metų Aukštaitijoje sodybų daugiausia ieškojo panevėžiečiai, vėliau čia plūdo verslą įsukę kauniečiai, o pastaruoju metu apie 70 proc. ieškančiųjų – vilniečiai, kurie dažniausiai ima paskolą iš bankų ir perka namus poilsiui. Tarp pirkėjų atsiranda ir užsienyje gyvenančių šeimų, norinčių įsigyti sodybas Lietuvoje, nors čia teplanuoja leisti atostogas.

„Šiandien už geresnę sodybą, kad ir esančią ne prie ežero, gali tekti pakloti iki 80-100 tūkst. litų. Dvigubai daugiau kainuos prie vandens telkinių stovintis turtas. Pigesnių sodybėlių dar galima rasti prie pat Baltarusijos sienos”, – užsiminė A.Boguševičius.

Dabartinės rinkos tendencijos padiktavo tokias sąlygas, kad gyvenvietėje įkurtos sodybos yra pigesnės už nuošalioje vietoje stovintį vienkiemį.

Paieškos vyksta aplink miestą

Dar vienos nekilnojamuoju turtu prekiaujančios bendrovės „Privati valda” direktoriaus pavaduotojas Arūnas Gražulis tvirtino, kad kauniečiai sau sodybos ieško beveik visoje Lietuvoje ir dažniausiai pageidauja, kad ji stovėtų jeigu ne prie ežero, tai bent jau prie upės. Ieškantieji pigesnio pirkinio dairosi net ir Rokiškio ar Biržų rajonuose, kur dar galima rasti sodybų už palyginti nedidelę kainą – iki 30 tūkst. litų. Tiesa, susilyginus butų ir sodybų kainoms, nemažai Kauno gyventojų nekilnojamojo turto ieško aplink miestą, tačiau tokiu atveju jie planuoja ten gyventi nuolatos.

Poilsiui renkamasi vaizdingesnės vietos – Kulautuva, Birštonas, Prienų apylinkės, nors čia maža pasiūla ir didelės kainos. Turtas brangsta ir kituose pakaunės rajonuose – Kaišiadoryse, Jonavoje, ypač 25-40 km spinduliu aplink Kauną.

Iš atokesnių vietovių daugiausia kauniečių vilioja Dzūkija. Šiuo metu Aukštaitija Kauno gyventojus ne itin domina, nors ten taip pat galima rasti gana patrauklių variantų.

Kainos, anot pašnekovo, per kelerius metus kilo keliolika kartų – dar visai neseniai paprastą namuką su pora hektarų žemės buvo galima įsigyti už 5 tūkst. litų, o šiandien kaina jau pašoko dešimtimis kartų.

Vieta, atstumas ir kaina – pagrindiniai pirkėjų pasirinkimo rodikliai.

Kainos skiriasi keliolika kartų

Nekilnojamojo turto agentūros „ŽIA valda real estate” duomenimis, per pirmąjį 2006 m. pusmetį vidutinė sodybos Lietuvoje kaina šoktelėjo iki 70 tūkst. litų – tai yra iki penktadalio daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Remiantis rinkos analize, labiausiai – iki 20 proc. – sodybos brango aplink Vilnių ir kitus didžiuosius miestus. Visoje Lietuvoje sodybų kainos padidėjo bent 5 procentais.

Paklausiausiomis išliko sodybos šalia miško, parko, ežero ar kitokio vandens telkinio. Jų kainos svyruoja nuo 50 tūkst. iki 1 mln. litų. Rinkoje pasitaiko ir itin prabangių, kaimo turizmui pritaikytų sodybų, kurių kaina siekia net ir 5 mln. litų.

„ŽIA valda real estate” direktoriaus Donato Valantiejaus teigimu, sodybų brangimą lėmė tai, jog vis daugiau žmonių nori investuoti į papildomą nekilnojamąjį turtą.

Sodybų pirkimo bumą sukėlė ir augančios gyventojų pajamos bei keliami vis didesni reikalavimai laisvalaikiui.

Planuoja investicijas

„Pragyvenimo lygiui Lietuvoje pradėjus augti, žmonės pirmiausia įsigijo gyvenamąjį būstą. Didėjančios pajamos ir palankios galimybės gauti kreditus daugelį skatina įsigyti papildomo nekilnojamojo turto, pritaikyto poilsiui”, – sakė D. Valantiejus.

Bendrovės rinkos ekspertų vertinimu, sodybų paklausos augimą nulėmė ir bendras nekilnojamojo turto brangimas. „Tai skatina papildomas investicijas į nekilnojamąjį turtą. Žmonės nebūtinai turi intencijų jį vėliau parduoti – tiesiog įvertina, kad perkant sodybą vėliau, gali tekti sumokėti daugiau”, – sakė D.Valantiejus.

Vidutiniškai vienam lietuviui dabar tenka apie 60 kv. m. gyvenamojo ploto. Spėjama, kad iki 2010 m. aukštesnes nei vidutines pajamas gaunanti šeima turės apie 120 kv. m. gyvenamojo ploto, į kurį įskaičiuotinas tiek nuolatinis gyvenamasis būstas, tiek vasarnamis.

Manoma, kad sodybų paklausa ateityje toliau augs. Tokios prognozės daromos atsižvelgiant į tai, kad lietuviai vis daugiau laiko ir pinigų skiria poilsiui.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.