Ašaros netapus donore

Vakar prie Muzikinio teatro buvo įsikūręs Kraujo ėmimo centras. Akcija „Vasara su neatlygintina kraujo donoryste!” Kaune turėjo trukti keturias valandas, tačiau vis ateinant donorams medikai užtruko iki vakaro. Per pirmąsias keturias valandas tądien kraujo nemokamai davė 42 žmonės. Tai daugiau, nei tikėjosi specialistai. Nemažai kauniečių šiai procedūrai pripažinti netinkami dėl sveikatos.

Donorystė propaguota Laisvės alėjoje išskleidus dvi Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos specialias palapines. Jose buvo tiriami donorais norinčiųjų būti kraujo mėginiai, imamas kraujas.

Palapinėje zujant slaugytojoms, viena mergina ašarojo. „Neleido duoti kraujo. Pasiryžau tam. Gal išgelbėčiau kam gyvybę? Bet medikai pasakė: „Ne”. Dėl širdies”, – aiškino pardavėja dirbanti Iveta Mickutė, kodėl susigraudino. Jai teliko stebėti, kaip kraują duoda jos draugas Maksimas Krutovas, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto trečiakursis.

Jis medikams imant kraują aiškino, kad jau anksčiau norėjo tapti donoru ir taip padaryti gerą darbą. Vaikinas bijojo vienintelio dalyko – kad neapalptų.

Dvidešimtmetis Kauno technologijos universiteto studentas Marius Vaičiukėnas apie akciją sužinojo eidamas pro šalį. „Pamačiau ir užėjau. Susidomėjau, nes buvau rašęs darbą apie kraujo donorystę”, – pasakojo M.Vaičiukėnas, retkarčiais žvilgteldamas, kaip iš jo venos į specialų maišelį teka kraujas. „Geras jausmas”, – teigė vaikinas.

Praeivius skatindamas užeiti į palapines Kauno krašto donorų draugijos pirmininkas Žilvinas Neliubšys pats vakar kraujo duoti neketino. „Negaliu. Po paskutinio davimo turi praeiti du mėnesiai”, – aiškino Ž.Neliubšys. Paklaustas, kaip reaguoja žmonės, paprašyti prisidėti prie neatlygintos kraujo donorystės, jis teigė, kad daugiausiai bijo. „Bet donorystė – nieko baisaus. Skaudžiausia, kai į pirštą duria”, – kalbėjo Ž.Neliubšys ir pridūrė, kad šalia stovintis dvylikametis jo sūnus Simonas, kai užaugs, taip pat ketina duoti kraujo. Berniukas, paklaustas, ar tai tiesa, nedrąsiai nusišypsojo. „Bijočiau”, – sakė Simonas.

Algirdo bataliono kariai, pastatę palapines ir padėję medikams, kraujo nedavė. Jų eilė ateis liepos 14 d. Tądien Kauno kraujo specialistai į šį batalioną surengs specialią išvyką.

„Nelaimės ir ligos neatostogauja. Kraujo reikia kasdien. Todėl visą vasarą bus aiškinama neatlygintinos kraujo donorystės svarba, o akcijos dalyviams vaistinių tinklas „Camelia” dovanos vitaminų organizmui stiprinti”, – teigė akcijos organizatoriai Nacionalinio kraujo centro atstovai.

Pasaulio sveikatos, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir kitos organizacijos įsitikinusios, kad bet kuri sveikatos apsaugos veikla, prekiaujanti žmogaus kūno dalimis, tarp jų ir krauju, yra morališkai nepriimtina. Daugelyje pasaulio šalių atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, aukojantys kraujo laisva valia ir be jokio finansinio atlygio, yra mažiausiai linkę slėpti informaciją apie savo sveikatos būklę ar gyvenseną, dėl kurios jie būtų netinkami donorystei. Geriausias atpildas – suvokimas, kad išgelbėjai kažkieno gyvybę. Daugiausiai kraujo žmonėms prireikia po operacijų, avarijų, onkologiniams ligoniams.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.