Statistikos departamento naujausi skaičiai rodo tą pačią jau dešimtmetį besitęsiančią tendenciją – ir toliau vis daugiau Lietuvos jaunimo „šturmuoja” aukštojo mokslo olimpą. 2005–2006 mokslo metais aukštojo mokslo diplomo aukštosiose mokyklose siekė 199 tūkst. jaunuolių, tuo tarpu darbininko kvalifikacijos – 46 tūkst. arba keturis kartus mažiau. Per vienerius mokslo metus studijuojančiųjų kolegijose ir universitetuose skaičius išaugo 7 tūkstančiais, arba tiek, kiek studijavo Lietuvos žemės ūkio universitete. Profesinėse mokyklose mokinių skaičius jau antri metai lieka nepakitęs.
2005–2006 mokslo metais darbininkišką profesiją profesinėse mokyklose pasirinko kas ketvirtas pagrindinės mokyklos mokinys ir kas aštuntas vidurinės mokyklos abiturientas. Beveik 25 procentai mokinių profesinėse mokyklose įgijo verslo administravimo specialybę. Tuo tarpu statybininkų, kurių šiuo metu ypač trūksta šalyje, 2005 m. parengta 11 procentų (2004 m. – 12 procentų) visų baigusiųjų profesines mokyklas. Statistikos departamento 2005 m. laisvų darbo vietų tyrimas parodė, kad pramonės įmonėse daugiau nei 60 procentų laisvų darbo vietų buvo kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams.
Tačiau ne visi profesinių mokyklų mokiniai papildo trūkstamų kvalifikuotų darbininkų skaičių darbo rinkoje. 2005 metais mokslo nebaigė 15 procentų profesinių mokyklų mokinių, dar 4 procentai įgijusiųjų darbininko profesiją įstojo į aukštąsias mokyklas.
Tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai 50 procentų jaunimo, igijusio pagrindinį išsilavinimą, pirmiausia renkasi kvalifikuoto darbininko profesiją ir tik po to siekia aukštojo mokslo. Čekijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje darbininkiškas profesijas renkasi 70–80 procentų, Slovėnijoje, Belgijoje, Nyderlanduose 60–70 procentų jaunuolių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą. Mažiau nei Lietuvoje (25 procentai), baigusiųjų pagrindines mokyklas siekia įgyti darbininko kvalifikaciją tik Kipre, Vengrijoje ir Portugalijoje.