Būrys vaikų, vakar vaikštinėjusių po Panevėžio kraštotyros muziejų, gana atsainiai praėjo pro įvairius, gana vertingus praeitį menančius eksponatus. Ne itin juos domino senovinės monetos, vyžos, languotos skaros bei lovatiesės, vien žvilgsniu jaunieji panevėžiečiai permetė svarbius praeities įvykius liudijančias nuotraukas. Tačiau koks šurmulys kilo, kai jie užsuko į salę, kurioje eksponuojami iš visų pasaulio žemynų suvežti drugiai!
Vaikai aikčiojo gėrėdamiesi drugelių spalvų įvairove, stebėjosi jų dydžiu, negalėjo patikėti sužinoję, kad drugelių sparnus gaubia žvyneliai. Ir dar sunkiau jiems buvo patikėti, kad drugių patinėlių žvyneliai skleidžia malonų kvapą, kuriuo šie bando prisivilioti pateles.
Mažiesiems buvo papasakota, jog pasaulyje yra 150 tūkst. drugelių rūšių. Lietuvoje jų priskaičiuojama iki dviejų tūkstančių. Unikalioje Panevėžio kraštotyros muziejaus kolekcijoje surinkta daugiau nei trys tūkstančiai drugelių, atvežtų iš pačių įvairiausių šalių. Didžiausias iš jų atsitūpęs uždengtų abi tvirto vyro plaštakas, mažiausias – tik dviejų pirštų nagus. Seniausias kolekcijos drugelis pagautas 1882 metais. Paskiausiai sugautiems drugeliams – apie septyniasdešimt metų. Paklausti, kiek drugelių rūšių žino jie, vaikai atsakė, jog pažįsta baltai gelsvą kopūstinuką ir burbulais pasipuošusią rudą plaštakę.
Šią išties neregėtą drugelių kolekciją surinko buvęs Panevėžio lenkų gimnazijos gamtos mokytojas Valerijonas Straškevičius. Ieškodamas Lietuvoje gyvenančių drugelių jis su moksleiviais rengė įvairiausias ekspedicijas po šalį. „Užsieninius” drugelius jam parūpino Vokietijoje tarpukariu gyvavusi drugelių kolekcininkų organizacija. Drugeliams pirkti Straškevičius paaukojo gautą dešimties tūkstančių „smetoninių” litų palikimą.
Drugelių kolekcija buvo kaupiama Naudvaryje, netoli Panevėžio Straškevičiaus turėtame dvare. Šalį okupavę sovietai pačiu pirmuoju vežimu Straškevičių išvežė į Sibirą. Atsiradęs geradarys surinktą drugelių kolekciją atgabeno į gimnaziją, kurioje tremtinys mokytojavo. Visi drugeliai kolekcininko buvo labai kruopščiai sudėti į specialias stiklines dėžes, jose ir išliko iki mūsų dienų. Taip jie buvo išsaugoti, vėliau – nacionalizuoti ir tapo muziejaus vertybe.
Pasigrožėję drugelių spalvingumu, ilgai stebėjęsi jų dydžiu vaikai išgirdo, kad drugeliai yra vieni seniausių sausumos gyvūnų. Jiems buvo paaiškinta, kad drugeliai padeda nuo dviejų šimtų iki tūkstančio kiaušinėlių. Iki kiaušinėlis tampa drugeliu, praeina keturios vystymosi stadijos: kiaušinėlis tampa lerva, ši – lėliuke, kol galop išsivysto drugys. Beaugdamos drugių lervos išsineria iki septynių kartų ir tik tada virsta lėliukėmis.
Na, o daugelio kopūstinukais vadinamus drugelius tiksliausia vadinti baltukais. Jie skirstomi į baltus ir gelsvus. Šie drugeliai siurbia įvairių žiedų nektarą ir išgyvena tris savaites. Per vasarą išauga dvi baltukų kartos. Kaip ir kiti gražuoliai drugeliai, taip ir kuklieji baltukai turi kvapiųjų žvynelių, skirtų privilioti patelėms. O tie rudi drugeliai, kurių sparneliai, kaip sakė muziejaus lankytojai, išmarginti burbulais, vadinami plaštakėmis. Pasaulyje yra penki tūkstančiai plaštakių rūšių, Lietuvoje – 39. Dvi plaštakių rūšys įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą.
nieko gero 🙁