Universitete pamažu užkasamas karo kirvis

Vilniaus universiteto rektorius savo aukštosios mokyklos prestižą ketina ginti net teisme

Krizę išgyvenantis Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetas iki liepos 1 dienos universiteto senatui turi pateikti siūlymus, kaip ketina tvarkytis ir gyventi ateityje, kad atsikratytų pusės milijono litų skolos uodegos, besitęsiančios jau ne vienus metus.

„Bijau vieno, kad sprendimai nebūtų daromi kūlversčiais. Mes patys juos pirmiausia turime gerai aptarti, kad jie natūraliai išplauktų iš vidinio apsisprendimo”, – nuogąstavo Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros vedėja profesorė Eugenija Ulčinaitė.

Jau gerą mėnesį netyla kalbos apie būsimą pagrindinės šalies humanitarų rengimo kalvės pertvarką. Daugelį spaudos rašinių šia tema VU rektorius Benediktas Juodka pavadino nesąmonėmis, pakenkusiomis universiteto ir Filologijos fakulteto prestižui. „Pasitaręs su teisininkais kai kurias žiniasklaidos priemones ketinu paduoti į teismą už didžiulę moralinę žalą, kurią jos padarė Vilniaus universitetui”, – sakė rektorius.

Vakar į VU rektorato salę sukvietęs žurnalistus Juodka sakė norįs, kad šie iš pirmų lūpų sužinotų, kas vyksta Filologijos fakultete.

Jokių sprendimų nėra

Pasak rektoriaus, Filologijos fakultetas tikrai nebankrutuoja, nenaikinamos nei lituanistikos, nei baltistikos studijos, nei mokslo tyrimai. Nė viena studijų programa kol kas taip pat neuždaroma.

„Dabar situacija tokia: mes laukiame Filologijos fakulteto tarybos siūlymų, analizės, nes jie geriau žino, kaip tvarkytis viduje, ir žiūrėsime, ką toliau daryti. Kol kas nepriimtas nė vienas sprendimas, o triukšmo visą mėnesį buvo labai daug”, – kalbėjo Juodka.

Projekte, kuris bus teikiamas VU senatui svarstyti, iš šiuo metu fakultete esančių 14 katedrų siūloma palikti 9 (kai kurios bus sujungtos). Pagal šį projektą didžiausia būtų Slavistikos katedra – su Rusistikos ir Polonistikos centrais. Numatyta, kad čia dirbs 27 etatiniai darbuotojai.

„Darbo grupė nustatė, kad kai kurie dėstytojai turi labai mažą krūvį, kad kai kurios katedros yra labai išpūstos – dėstytojų tiek nereikia, kiek jų yra, – teigė Juodka. – Filologijos fakultetas per tuos keliolika metų buvo privilegijuotas, jis vis daugiau etatų prašydavo ir gaudavo. Dabar situacija tokia, kad pagalbinio personalo yra 30 žmonių daugiau negu priklauso. Yra per daug studijų programų – apie 30 įvairių studijų programų, kai kurias iš jų galima sujungti”.

Kad reforma būtina, pripažįsta ir Filologijos fakulteto dėstytojai. „Krūvis kai kuriose katedrose tikrai nevienodas. Gal ir etatus galima būtų mažinti. Akivaizdu, kad mums reikėtų gero vadybininko”, – sakė Ulčinaitė.

Skirdavo dotacijas

Juodkos teigimu, jau ketveri metai, kai Filologijos fakultetas viršija jiems priklausantį finansinį limitą pagal Vyriausybės nustatytą formulę. Turėdamas omenyte tai, kad humanitariniai mokslai VU yra prioritetiniai, VU senatas dotuodavo Filologijos fakultetą – per metus skirdavo po milijoną litų. Visas Filologijos fakulteto biudžetas – 3,5 mln. litų.

„Kad galėtum dotuoti, reikia atimti pinigus iš kitų fakultetų. Tad šiemet VU senatas paskutinį kartą skyrė lėšų ir nurodė filologams susitvarkyti viduje”, – sakė rektorius.

Pasak VU administracijos reikalų prorektoriaus Alekso Pikturnos, pagal Švietimo ir mokslo ministerijos metodiką vidutiniškai vienam humanitarinių mokslų specialistui parengti per metus skiriama 1000 eurų (apie 3400 litų). VU gauna tik pusę šios sumos. Dar 20 proc. jos atskaičiuojama bendrosioms VU tarnyboms, prižiūrinčioms visas studijų programas. „Vadinasi, už 1400 litų reikia rengti aukštos kvalifikacijos humanitarinio profilio specialistą. Tai – neįsivaizduojamas dalykas”, – pripažino Pikturna. Pasak jo, taip negali būti, nes finansavimo lentelėje prioritetai aiškiai skiriami techniškiesiems mokslams, o humanitarai lieka nuskriausti.

Pasak rektoriaus, naujame finansavimo modelyje jau atsižvelgta į humanitarinių mokslų specifiką.

Lapelių kol kas negaus

Visi Filologijos fakulteto darbuotojai nuo liepos pradžios galės ramiai eiti atostogauti – nė vienam iš jų atleidimo lapelis nebus įteiktas.

Gegužę iš pareigų pasitraukusio Filologijos fakulteto dekano habilituoto daktaro profesoriaus Bonifaco Stundžios įgaliojimus rektorius pratęsė iki rudens. Naujo dekano rinkimai gali būti skelbiami jau rugsėjo mėnesį. Visos fakulteto struktūrinės permainos gali įsigalioti nuo 2007 metų vasario.

Iki šiol fakultete iš biudžeto finansuota 140 etatų. Po pertvarkos etatų turėtų sumažėti maždaug dvidešimčia. Šiuo metu Filologijos fakulteto docentas neatskaičius mokesčių uždirba 1900 litų, profesorius – 2900 litų.

Pasak Ulčinaitės, fakultete beveik neliko profesorių – iš 140 jų tėra 9, o ir tie patys beveik pensinio amžiaus. Tokia padėtis klostėsi pamažu, per visus nepriklausomybės metus, kai jauni humanitarai, nematydami mokslo, darbo, atlyginimo perspektyvų universitete, pasirinko kitas specialybes, darbus ar išvyko dirbti į užsienį. Tad lyg ir neliko vidutinio amžiaus dėstytojų, galinčių tapti profesoriais.

„Tai bauginanti tendencija, iškreipianti universitetinio darbo specifiką”, – sakė profesorė. Anot jos, profesoriaus patirtis, žinios, autoritetas buvo pagrindas, kuris traukė studentus ir garantavo studijų kokybę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.