Informacinio Rusijos karo prieš Baltijos šalis organizatorius duoda toną visos valstybės pozicijai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai įkūrė Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybą, kurios tikslus apibūdinančioje pažymoje teigiama, kad „didelis dėmesys turėtų būti skirtas darbui nepriklausomose valstybėse, susikūrusiose buvusios SSRS teritorijoje”. Po susitikimo su šios valdybos viršininku susidarė įspūdis, kad įstaiga daro viską, kad santykiai su Baltijos šalimis negerėtų.
Naftos gamykla parduota ne tiems
Vadovauti minėtai struktūrai buvo pakviestas žinomas politikos technologijų ir ryšių su visuomene specialistas Modestas Kolerovas. Iki tol jis vadovavo žinių agentūrai „Regnum”, nuolat spausdinančiai straipsnius, kuriais demaskuojami tariami Rusijos priešai bei revoliucijų buvusioje SSRS kurstytojai. „Regnum” svetainėje jaučiama negatyvi pozicija Lietuvos atžvilgiu, naudojami pašaipūs pavadinimai.
M.Kolerovas praėjusią savaitę susitiko su Lietuvos žurnalistais. „Kalbėsiu apie tai, kas jums aktualu”, – pokalbį pradėjo V.Putinui artimas valdininkas. Iš pradžių jis pareiškė, kad Rusija niekaip nedalyvauja Lietuvos partijų veikloje, o visi svarstymai šia tema yra netiesa.
M.Kolerovo manymu, svarbiausia Lietuvos problema – energetinis saugumas. „Tačiau kai kažkokie investuotojai į „Mažeikių naftą” sako, kad dabar ir tik dabar jūs turėsite energetinį saugumą – aš stebiuosi. Atiduoti kaimynui į rankas švenčiausią dalyką – reiškia užsitikrinti saugumą? Juoba kad tas kaimynas neturi naftos”, – sakė jis.
„Mažesnio blogio” sąvoka
M.Kolerovui buvo priminta, kad ir Rusija yra kaimynė. „Yra sąvoka „mažesnis blogis”. Kaimynas su naftos ištekliais ir kaimynas be naftos išteklių – yra skirtumas? Juk turėjote investuotoją iš Amerikos. Atrodė, ar gali būti geriau? Amerikiečiai, su tokia politine parama, turintys reikalingas naftos tiekimo sutartis – kaip ir lenkai. Bet jiems nieko neišėjo. Ar manau, kad ir lenkams nepavyks? Aš tik užduodu klausimą”, – nukirto M.Kolerovas.
Anot jo, ši tema Rusijoje – neįdomi. „Rusijoje apie tai niekas nekalba, nerašo. Kas mane jaudina Lietuvoje? Kaliningradas, tranzitas. Jis mus visada jaudins, nes stabilumas ir patogumas – amžinos problemos. Tarp šalių, kaip ir tarp žmonių, yra tos pačios taisyklės. Jeigu santykiai geri, konfliktus išspręsti lengviau. Bet jei daromas psichologinis spaudimas, kyla natūralus pasipriešinimas. Mūsų nuostata dėl Lietuvos lieka ta pati – suprantame, kad ypatingi santykiai neišvengiami”, – sakė M.Kolerovas.
Pataria nesiginčyti dėl Antrojo pasaulinio karo
Daug Rusijos žmonių iki šiol Baltijos respublikų gyventojus vadina fašistais. Šią nuostatą pakursto ir Rusijos žiniasklaida. „Nesutinku, valstybės politikoje tokio stereotipo nėra. Dalyje visuomenės yra”, – sakė M.Kolerovas.
Jis pridūrė, kad buvusioje SSRS nacių talkininkais buvo tapę apie milijonas žmonių. „Bet kuris politikas, kuris susietų savo vardą, pavyzdžiui kad ir su Vlasovu (generolas Andrejus Vlasovas vadovavo Rusijos išlaisvinimo armijai, kurios sudėtyje buvę belaisviai kovėsi nacių pusėje. – Aut. past.), iš karto mirtų politiškai. Mūsų šalyje yra susitarimas, kad bet kuris bendradarbiavęs su fašistais – išdavikas. Tai kaip sąjunga su velniu.
Kai net 85 proc. Rusijoje gyventojų Pergalės diena yra pagrindinė valstybės šventė, (ir ne tik senyvo amžiaus žmonėms), šia tema su mumis ginčytis nereikia. Mums tai didžiausia nacionalinė vertybė.
Pernai manęs klausė, kodėl Lietuvos vadovai negavo kvietimo į Kaliningrado 750 metų jubiliejų. Galiu atsakyti – todėl, kad niekas neatvyko į Pergalės dienos 60 metų jubiliejų. Tai visiškai aišku”, – kalbėjo M.Kolerovas.
Jis nesutiko, kad Rusijoje nuomonę apie kaimynines šalis formuoja valstybė ir jos kontroliuojama žiniasklaida. „Stebina, kad jūs taip kalbate! Kalbėkime rimtai, skaičiais. Taip, 50 proc. gyventojų žiūri televiziją, o 50 proc. – nežiūri. Net 99 proc. laikraščių Rusijoje – opoziciniai. Jūs tai žinote? Regionuose skaičiai dar didesni, o 50 proc. skaito laikraščius”, – sakė jis. (Šis skaičius, ant Rusijos žurnalistų, smarkiai padidintas. – Aut. past.).
Pasiūlė V.Landsbergiui tartis su A.Sniečkumi
M.Kolerovui buvo priminta apie masines lietuvių deportacijas. „O kas 1941 metais labiausiai vykdė deportacijas? Visi tai žinome. Statyti lygybės ženklą tarp komunizmo nusikaltimų ir Rusijos – žema. Rusija gal dar daugiau nukentėjo. Todėl ieškoti sutarimo neįmanoma. Kieno vardu? J.Stalino ir A.Sniečkaus su V.Landsbergiu? Gal Sniečkus su Landsbergiu patys susitars?” – vis labiau keldamas balsą kalbėjo V.Putinui artimas valdinininkas. Jo klausę žurnalistai nesuprato, kuo čia dėtas Vytautas Landsbergis.
V.Putinas neatvyko į Vilniuje neseniai vykusią tarptautinę konferenciją, kvietimas buvo ignoruojamas. „Neužsiminėkime retorika. Jūs rengiate „tusovkę”, kai šeimininkai, rėmėjai ir vadovai yra žinomi, rezoliucijos tekstas suderintas be dalyvių žinios. Paklausykite! Padarykite normalų, sąžiningą renginį ir pas jus atvyks visi. Jeigu organizuojate propagandinį ir agitacinį susibūrimą, nereikia tada galvoti, kad niekas, išskyrus jus, to nemato”, – kalbėjo M.Kolerovas.
Jis sakė žinąs Lietuvos poziciją Rusijos atžvilgiu. „Dauguma lietuvių nori, kad Rusija atgailautų už SSRS, prisiimtų atsakomybę, tada viskas bus gerai. Ką Lietuva galėtų padaryti? Baigti naudoti netikusius metodus politikoje prieš Rusiją”, – sakė jis.
M.Kolerovas mano, kad kalbėti apie sovietinę okupaciją nėra prasmės. „Mūsų šalis turi nacionalinį sutarimą šiuo klausimu, jūs turite savo nuomonę. Rasti kompromiso čia nepavyks”, – mano jis.
Paklaustas apie demokratiją Rusijoje, jis atrėžė, kad „tai mūsų vidaus reikalas”. „Todėl apie tai mes kalbėsime savo namuose. Jūs ne mokytojai, o mes – ne mokiniai”, – susierzinęs kalbėjo M.Kolerovas.
Atsiprašymas už okupaciją – neįmanomas
V.Putinui artimas valdininkas pažymėjo, kad Lietuvos ir Rusijos santykiams pakenkė ir mūsų šalies stojimas į Europos Sąjungą. „Kai įstojote į ES, jūs tikėjotės ko nors kito? Tačiau mūsų kontaktai su Latvija ir Estija yra intensyvūs. O su kuo pas jus kalbėtis, kai vieną politiką išveja, kitą?” – klausė M.Kolerovas.
V.Putinas, neseniai lankydamasis Čekijoje ir Vengrijoje, atsiprašė už SSRS piktadarybes šiose šalyse. Kada Lietuva gali sulaukti panašaus atsiprašymo?
„Čekijos ir Vengrijos atveju tai buvo moralinė, bet ne ekonominė ar politinė Rusijos, kaip SSRS teisių perėmėjos, atsakomybė. Minėtos valstybės nekelia reikalavimų dėl kontribucijos. Jūs esate priėmę įstatymą dėl kontribucijos. Vadinate tai kompensacija? Juo labiau jūs stengiatės mus priversti ką nors daryti, tuo prasčiau jums tai pavyksta.
Tenkinti pretenzijas, skirtas SSSR, ne mūsų reikalas. Galiu ilgai pasakoti apie raudonuosius latvių šaulius, nuo kurių kentėjo mano šeima Tulos srityje 1918 metais. Norite žinoti, kaip jie linksmindavosi? Durtuvais badydavo akis tiems, kurie neduodavo duonos. Ar visuomet tai prisiminsiu? Aš tai prisiminsiu, tačiau tai nebus pagrindiniu politiniu veiksniu”, – kalbėjo M.Kolerovas.